Atvares į kabineta su portfeliu rankose tiesiog numeta jį kažkur į kampą. Pavaikščiojes aplinkui, pradeda murmėti visokius burtažodžius, taip radikaliai pakeisdamas kambarį. Jam buvo senai atsibodę dulkėti kambariai, kuriuose prieš tai gyveno. Viską sutvarkės, Edwardas atsisėdo prieš stalą ir įniko į kažkokią knygą.

Brendai įgriuvus į jo kambarį, pakelia kais nuo knygos, bet išlieka tokioje pat pozoje. Sumetęs, kad ji ten nuvirto, atsistoja ir padeda jai atsikelti.
-Niekis. Kaip tu nesusižeidei?
Pats nustebęs koks jis paslaugus, šypteli.

Pasižiūrėjo į savo stalą.
-Tiesą pasakius, tikrai nesutrukdei.
Rankos gestu parodęs link kažkokios sofos, tarsteli.
-Jei jau taip, gal konors išgerti?
Dar labiau šypteli.
-Juk tavo atsiradimas čia nebuvo be jokios priežasties, ar ne?

Priėjęs prie kažkokio stalelio, išburia stiklinę ir iš ąsočio įpila vandens.
-Prašau.
Pastato ant kavos staliuko prie Brendos ir pats atsisėda į kažkokį fotelį.
-Žinok aš turiu pakankamai daug laiko.

Įsipatogina savo krėsle.
-Nedaug girdėjau apie pastarąjį.
Įsižiūri merginai į akis.
-Tik tiek, kad jis buvo pakirstas avados kažkuriam tai kare.
Pasilenkia ir iš po staliuko išsitraukia stipresnio gėrimo buteliuką.
-Neprieštarausi?
Pasuka butelį rankose.