Ashtonas pabudo tik nuo didžiulio *boom* ir tik tada, kai pajuto, jog jis ant žemės. Tyliai nusikeikęs, Ashtas atsistojo. Gūžtelėjęs pečiais, pradangino visus daiktus, su kuriais būtų galima užtrankyti/užmušti/sumušti ir dar velniai ką žino padaryti, vyras su didžiuliais garsais perėjo kambarį ir taip atsidūrė prie lovos. Pakraipęs galvą, Ashtas perlipo per Di ir atsigulė kitoje jos pusėje. Apkabinęs ją per liemenį, apžvelgė kambarį, kad įsitikntų, jog pavojingų daiktų, su kuriais Di jį galėtų užtvatyti nebeliko. Ashtonas išsišiepė ir užsimerkė. Aišku vėl užmigo.

[[ Pripažįstu. Smitai man daro ne kokią įtaką . ]]

[[ Nuotykius miške, o šiaip tai nieko ]]

Ashtas praplėšė akis. Šį kartą be jokio *boom*. Vyras keistai pasižiūrėjo į kūną šalia jo. Kadangi galva plyšte plyšo, ir kas vakar vyko jis sunkiai prisiminė, Ashtonas tiesiog suklanksėjo akimis. Tiesą sakant tai mynė visus jo įsitikinimus. Turbūt pirmą kartą viskas vyko taip greit. Bent jau kiek prisimena. Anksčiau mažiausiai 4 pasimatymai ir t.t. Ashtas dar kartą suklanksėjo akimis ir pasiražė. Vyras šiaip ne taip perlipo per Di ir sunkiais žingsniais nuėjo į vonią. Nusiprausęs, grįžo ir atsegė krepšį. Ištraukęs pirmus pasitaikiusius rūbus, juos apsirengė ir nusižiovojo. Ashtonas įsispyrė į sportbačius ir dar kartą žvilgtelėjo į Di. Kažkodėl jam švietėsi, jog ji irgi nelabai ką atsimena, ir ,kad pabudus vienai svetimame kambaryje gali kilti ne kokios mintys. Vyras gūžtelėjo pečiais ir nužingsniavo tiesiai prie fotelio. Įsitaisęs jame, vyras dar kartą nusižiovojo ir užvertė galvą į lubas.

Tarpduryje pasirodė Ashtas, su padėklu rankose. Ant jo garavo du kavos puodeliai, Di pusryčiai ir rytinis laikraštis.
- Labas rytas, nepažįstamoji. Sorry, vardą pamiršau, - išsišiepė eidamas link Di. Vyras padėjo pusryčius jai ant kelių, o pats pasiėmė vieną puodelį kavos.
- Skanaus, - mirktelėjo ir nuėjo prie lango. Ashtonas atsirėmė į sieną ir gurkštelėjo kavos.

[[ ]]