Nu va... mano pirmas pasakojimas kažkoks. Nesu dar kurus, tai nežinau ar man išeina ar ne. Laisvai kritikuokite nes suprantu, kad nebus dabar jums įdomu, nes aš vis gi manau, kad nemoku kurti. xD

Mmm... čia tokia kaip pasaką bus. xD

Tai gi:

Pirmas skyrius: Neverta gyventi...

- Padėkite man! – šaukė moteris ieškodama pagalvos. Nespėjus jei sumirksėt už jos atsirado stambus vyras, šviesiaplaukis. Staiga moteris pakrito ant kelių lyg maldaudama, kad ją paliktų ramybėje.
- Tu neverta gyventi šiame pasaulyje! - niekingai nusivaipė ir paleido kruvinai raudoną blyksnį ir dingo tolumoje.
Vėjo gūsis didelis prapūtė pro moterį ir staiga prie moters atsirado šviesiaplauke mergina. Už jos irgi keli žmonės, bent jau ar galima juos taip pavadinti. Nes mergina buvo su sparnais ant nugaros kurie paplasnoja iškart sukeldavo nemaža vėjo gūsį. Vienas vaikinas buvo tamsus, juodi plaukai jam vėjije plakėsi į visas puses tai pat jo juodas palatas kaip giltinės. Jo akys buvo raudonos. Matėsi jo akyse tuštuma. Dar keli buvo irgi nepenašus į žmones. Bentjau savo sugebėjimais.
- Jei reikia pagalbos... – nutęsė šviesiaplaukė mergina ir pažvelgė už jos esančius keistuolius. – Donatelai, nors tu gal jei ko gali pagelbėti... – paėmė į rankas moters kūna merginą ir nuskraidino prie Donatelo. Jis buvo toks dangiškas. Balti plaukai, šviesiu apsiaustu kur ant jo apačios buvo priskretė purvai.
Donatelas staiga ištiesė ranka ir šviesiaplaukė mergina padėjo jam ant rankų negyvelę. Jis lėtai moterį padėjo. Ranką jei plaukus patraukė nuo akių kurie buvo užkritę. Donatelas į ją gailiai pažvelgė.
- Deja... nieko negaliu padėti. – tarė balsu kuriame matėsi tikra neviltis. – Tai jau nepirmas žmogus... – trenkė ranką į žemę ir pakilo. – Turime eiti... – jis nusisuko. – Sofija, Delijau, Imetai... eime... – kapitonu balsu tarė ir jie visi pranyko.
Keistuolių būrys staiga atsirado prie slapto tunelio. Tunelis buvo uždaras sulūžusiom durim, matėsi, kad kažkas tikrai nemažai pasidarbavo. Sofija neramiu žvilgsniu pažvelgė į duris. Atsisuko į savo kolegas, lyg norėdama pasakyti, kad kažkas tikrai blogai. Bet jau visi tai suprato. Sofija stovėjo lyg sustingusi bijodama blogiausio, bet ji greitai atsipeikėjo, dėl Donatelo rankos padėjimo ant jos pečio.
- Eime, ko čia stovim! – stipriu balsu tarė.
Delijus priėjo prie nugriautų durų, pro kurias nebuvo įmanomą praeiti. Jis nieko nelaukęs trenkė į duris ranką t.y. kumštį ir staiga durys iš vis nulekė. Pamojo ranką Delijus parodydamas, kad jau galima eiti. Visi linktelėjo galvą ir įėjo. Donatelas neramiai pažiūrėjo į Sofija.
- Kažką blogo nujauti? – neramiai sukluso.
- Net nežinau... – nulenkė galvą ir nususko nuo jo.
Staiga prieš juos atsirado mergina melsvais plaukais kurie bangavo lyg vanduo. Jos akys mirgėjo vandenyno atspalviu. Ji linksmai pažvelgė į Sofiją ir pribėgus prie jos paėmė jai už rankos.
- Pagaliau jūs grįžot. – džiaugsmingu ir vaikišku balsu tarė Vandenyna.
- Taip grįžom, Vandenyna, - šyptelėjo Sofija. – Kas čia buvo? Kodėl taip nuniokota? – susirūpino.
- Ai... – pasikasė pakaušį. – Čia žinai... savo galią... biški panaudojau... tai... na supranti, - sukrizeno.
- Matai viskas gerai... – tarė Donatelas Sofijai.
- Taip. – nusijuokė ir apkabino Vandenyna. – Bet pasaulyje nieko gero... nieko gero... - stirpiu balsu tarė.
- Taip... – gailiai pamirksėjo Vandenyna. – Na gi... Komanda... eime į susirimkimų kambarį! – mirktelėjo.
Sofija pakilo į viršų suplasnojus sparnus ir nežemiškai nuskrido tolyn. Dešinėje sučežėjo žiurkių garsai. Visi linktelėjo galvą ir pradėjo eiti. Keistuolių žingsnius tiesiog sugerė pati tunelyje tuštūmą. Staiga jie dingo už kampo ir už jų nutvisko tamsus plienas ir už jų dūmai.

(( bože bože kaip bijau. xD ))

Tiesiog sakyk kad nepatiko, ir baiktas visas kriukis xD

Negaliu,nes patiko xDDD

Mintys truputi padrikos, stiliaus klaidų yra, bet šiaip idėja gera. Rašyk toliau-patobulėsi ;>

Om.. dėkui. :]

Man ir patiko. Šiaip gal kai kur sunku suprast, bet mintis patiko xDDD

Žiūrėk infakrto negauk xDD Kas kitas dalis rašys xDDD

Visiškai pritariu Bellai ;D
Btw, man šitas dalykas kažką kažkodėl primena. Kodėl?

Ne ne ne, aš negaliu kitaip... xD

Žinok aš irgi. Absoliučiai nieko

Daunė. :|
xD

Dar ir kokia :oD xD

Maunu lauk Maunu ką? xDD

Lete, nieko aš nebaigsiu nesitikėk xDDD

Dingsti iš čia, bo pasiusiu pas tave savo girta bociu kad jis tau EN kalba pasakotu apie "chesse" xD

Tu čia kam? Man? Sakiau, su mielu noru išklausysiu xD

Nū Mel... xD