Knyga ''Laura''.I skyrius.
Vakaras.Laura sėdi prie stalo ir žiūri pro langą:
-Kaip norėčiau išskrist -,tarė ji.
Bet išgirdusi,kad ateina mama Adelė,iš karto nubėgusi atsigula į lovą.Mama atėjusi ją įtartinai nužvelgė ir išėjo iš kambario.
-Dėl ko ta mama net23.00 pas mane eina?-,tarė susiraukusi Laura.
Bet jei nebuvo kas daryti,tik miegoti,tai užtraukė užuolaidas,įsijungė televizorių ir po 20min.užmigo.Mama išgirdo jos knarkimą ir nuėjo pažiūrėti.Ir pamatė Laurą knarkiančią.Nusijuokusi ir išjungusi televizorių išėjo.Naktį,apie 2,00 val.Laura atsikėlė ir sucypė:
-Mama,mama,tėte,tėte-,sucypė iš visų jėgų.
Mama Adelė su tėte Dominyku greit pribėgo:
-Kas nutiko,dukrele?-,tarė tėtis.
-Susapnavau košmarą-,sucypė Laura tėtei į ausį.
-Kokį?
Laura papasakojo kad susapnavo štai ką.:ji maudėsi su drauge Egipto jūroje,kur buvo rykliai ir visos kitos žuvys.Maudėsi,maudėsi ir jas suėdė rykliai.
-Viskas gerai,dukra-,tarė mama.-Tai ne realybė,o tik sapnas.
-Gerai-,tarė vis dar drebanti Laura.
Ir vėl ramiai užknarkė.Tėvai nieko nebijodami grįžo į kambarį.O Laura rytą žvaliai atsikėlusi nubėgo pas mamą ir pasakė:
-Naktį sapnavau,kad esu Sapnų Šalies princesė.
-Oho-,tarė mama.-Na,ir ką tu toje šalyje darei?-,pridūrė.
-Ką dariau?Migdžiau žmones-,tarė Laura sukrizenusi.
Įprastu papročiu,nubėgusi į kambarį įsijungė televizorių ir dar truputį užmigo.
Žinau ,žinau .Per trumpas ir kai kur kvailai parašyta ...
Bet paskaitykit ir pasakykit nuomones ...

Dar :žadu sukurti visą knygą apie Laurą ir ją išleisti ....

Šitą žinau.
Bet šiaip patiko ? :)

Lete ,ačiū :oD :inlove:
2,3 skyrius bus beveik tokie patys ,bet nuo 4 skyriaus pradėsiu rašyti daug daugiau ,kad būtų įdomiau... :oD

Didelė užuojauta jei žadi rašyt knygą. Pati tai planavau būdama 14 metų. Rašai knygą du metus - nuneši į redakciją, tai tu ją turi redaguoti dar kelis metus T_T Žodžiu, patariu rašyt knygą kai bus bent jau 17 metų ir būsi tvirtai ties tuo apsisprendusi, žinosi kaip rašyti ir nedarysis daug klaidų(stiliaus, gramatikos ir t.t.).

Reiketu daugiau aprasymy ne tik dealogu kaip jau sake. :->

Debora: Rimtai buvo įdomu ?Pamaloninta :oD
Helena: Suprantu.Aš nenoriu ir neplanuoju ,tiktai pagalvoju kaip būtų ... ;/
Hestera: Žinau.Man tai jau sakė ...

Ir tas knarkimas mergaitei ar merginai apie kurią rašei toks nelabai xD

Ha. Tada man tokios knygos nė dykai neįkištų .

Sorry, bet čia mano nuomonė xD

Man nepatiko.
Laikai keičiasi, atrodo kad Laurai kokie.. 5 metai.

Pritaikiau Jūsų pastabas ir sukūriau naują knygą.Nu va:
Ašaros ir pyktis.
I skyrius.
Amelija atsisėdusi ant lovos verkė.Mamai Adelei priėjus,ji tik nustojo verkti ir mamai pasakė:
-Mama ,palik mane vieną.
Vos tik mamai išėjus Amelija iš spintos išsitraukė savo batus,paėmė striukę ir išėjo pas draugę.Jos draugė įleido ją ir paklausė:
-Amelija,kas tau nutiko ?Ko verki ?
Amelija jai papasakojo visą istoriją:ji žaidė su draugais,o priėjo kažkokie dideli žmonės ir pavogė jos rankinuką ..Visa tai išgirdusi jos draugė tarė:
-Bet ...kaip taip niekšiškai galėjo pasielgti suaugę žmonės ?-,vis dar nesuprato jos draugė.
Amelija visai nežinojo ,ką atsakyti draugei.Ji tik pasakė:
-Jie tik .....,-norėjo užbaigti Amelija,bet ją nutraukėjos draugė Dovilė:
-Jie tik dar nesuaugę ir kvaili žmonės,-užbaigė Dovilė.
Amelija supykusi tarė Dovilei:
-Negalima pravardžiuoti ,ypač įžeidinėti suaugusius žmones-, tarė Amelija susiraukusi.
Taip pakalbėjus Amelija grįžo namo .Mama pribėgusi tarė :
-Dukrele ,kur taip ilgai buvai ?
-Pas draugę.O dabar leisk man eiti į kambarį.
Mama labai susirūpinusi paklaus Amelijos :
- Kas tau pasidarė ?Kodėl pradėjai manęs visai neklausyti?
-Tu gali manęs klausinėt kiek tik nori ,bet aš tau nieko nesakysiu.
Mama supykusi išėjo.Amelija labai nusivylusi savimi atsisėdo ant lovos ir ...pradėjo gailiai gailiai verkti.Mama visa tai išgirdo:
-Ko dabar jau verki ?
-Baik mane įžeidinėti.Tu galvoji,kad man patinka,kai tu mane įžeidinėji ?Ir iš viso,jei nori žinoti ,aš susiradau naują vaikiną.
-Ką ....?-,netikėdama savo ausimis paklausė mama.
-Tą,ką girdėjai-,atkirto Amelija.
Šį kartą mama skambino tėtei.Kai mama pasakė,kad Amelija susirado naują vaikiną ,tėtis tarė:
-KĄ?VA ŠITO TAI AŠ TIKRAI NELEISIU-,suriko tėtis.
Amelija viską girdėjo.Ji nusišypsojo:
-Aš ir neradau jokio vaikino ....-,tarė Amelija mamai.
-Ačiū Dievui ...Nes tėtis labai supyko-,tarė mama jai.
Amelija nulėkė į kambarį ir paėmė telefoną.Tėtei parašė žinutę:
„Mielas tėte,vaikino naujo aš nesusiradau.Tik pajuokavau.‘‘
Gavęs šią žinutę,tėtis pasijuto kaip koks laimingiausias pasaulyje paukštis.
-JĖGA !MANO DUKRA NESUSIRADO NAUJO VAIKINO-,pradėjo rėkauti jis.
Pasidžiaugęs jis greitai grįžo namo.
-Na ,dukra ,tai reiškia ,nesusiradai vaikino ?
-Na,taip.Nesusiradau.
-Tai gerai.
Amelija pasakiusi „turiu eiti“ greit nubėgo į kambarį ir susiruošė pas draugę.

Nu nepyk, man vistiek nepatiko

Žinojau ,kad kažkas bus blogai.
Pasakyk,kas nepatiko. :)

Tėvo pyktis/džiaugsmas labai dirbtiniai ir išpūsti. Merginai pavogė rankinuką, rašyk kdl ji taip žliumbė. Melas lb vaikiškas, kvailokas.

Tai čia ir yra pasakojimas apie mažą mergaitę Ameliją,iš kurios atėmė(pagrobė)mėgstamiausią rankinuką.
Apie tėtį tai sutinku .

Nu ką žn, nlb įdomu skaityt apie antrokę. Bent iš teksto atrodo kad jai tiek

Kiek iš teksto ir atrodo,tiek ir yra. :)
Jai-9 metai. :oD

Na,galbūt būtų visai nk,bet man perdaug dialogo.;DDD

Rosalie Lavgud rašo:

Na,galbūt būtų visai nk,bet man perdaug dialogo.;DDD

Nežinau kodėl ,bet nenustebkit,jei bus daug dialogų.
NES MAN LABAI PATINKA KAI KNYGOJ BŪNA DAUG DIALOGĄ.
nežinau kodėl...







Bet šiaip -ačiū :inlove: