(tai gerai, kad zinai tai ateik jai zinai)

[[ Privaloma? ]]

(Kaip nori, gali ateit xD)

[[ Kay, visvien nėra ką veikt. ;D ]]

Smith'as besižvalgydamas, lėtai beeidamas, pagaliau rado Bellą bendrąjam kambarį. Įvaręs į kambarį, klestelėjo kažkuriam krėsle prieš Izę.
- Dabar taip. Nustosi bėgti nuo manęs? - kilstelėjo antakį.

Bella jis isgasdino:-GAL.NIEKADA NESITIKEK NIEKO IS MANES.AS JUK TAU TIK VAIKAS KURIS NIEKO NESUPRANTA

- Ar aš taip sakiau? - prunkštelėjo, atsilošdamas krėsle ir užsiversdamas ugninės butelį.

-SAKIAI.SAKIAI, KAD ESU VAIKAS.IR KAD IS MANES NEATIMTUMET VILTIES.IR KAD MAN REIKIA PAS PSICHOLOGA AS ESU NORMALI TAVO DUKRA.KURI NESITIKEJO KADANORS TAPTI TOKIA...TOKIA KEISTUOLE.Tu bent kadanors ieškojai mano mamos?Bent kada pagalvojau apie ja?-Bella pažvelgė į jį, bet greit akis užmerkė:-Jei būčiau tave turėjus prieš 3metus nebūtų to nutike.O dabar pervėlu.Pervelu būti man normalia.Kaip kitoms.-Bella įteikė užrašų knygelę jam:-Gali pasiskaityti apie mano žiobarišką gyvenimą.-Ir ji nuėjo.

- Nesakiau, kad esi vaikas. Sakiau, kad neatimtumėt vilties, - vyptelėjo. - Taip, tikrai reikia, jei tu mąstai apie savižudybę ir panašiai, - kilstelėjo antakius. - Ne, nes ji tebuvo eilinė mano mergina, tiesą pasakius. Po išsiskyrimo taip būna, - vyptelėjo. - Taip taip, kaltinkim mane, - prunkštelėjo. Dukrai nuėjus, prunkštelėjo ir atsistojęs, nuėjo.

Bella atejo susimascius ir atsisedo priesais zidini.Ji buvo viena. ir tyliai pasake:-Kaip visada.