- Tai kokio velnio gaišini mane?
Susiraukė Mo ir ant kažkokio staliuko pastatė stebuuklingą bonkę.

- Trapi, sakai?
Kilstelėjo antakį Mo ir nužvelgė butelį ant staliuko. Iš lėto prie jo priartinusi delną, nustūmė butelį nuo staliuko, stebėdama Ellės išraišką.
- Whoops. My bad.
Sukikeno. Atsitiesusi, patrynė rankas.
- Gausiu naują?

Su vis didesniu susižavėjimu Mo stebėjo kiekvieną atsiradusį butelį. Baigus Chellei burt, mergina sukikeno ir nuslydo nuo fotelio. Susirinkusi butelius, sugrūdo juos į spintelę. Atsisukusi į sesę, jai nusilenkė.
- Dėkoju.
Sukikeno. Atsitiesusi, aukštai iškėlė nosį. Atsidūrusi Michellei už nugaros, Mū ją ėmė stumt link durų.
- Ačiū už viešnagę, taip sakant...

- Pisto?
Susiraukė Mo.
- Pisto?!
Garsiau pakartojo. Perlipusi ugninės balą, pakėlė kažkokią duženą ir sviedė pavymui Chellę.
- Pati tu pisto!
Sušuko Mo. Užtrenkusi duris, jas užrakino ir kažką burbėdama susitvarkė patalpą. Netrukus ir pati išėjo.

Moni įslinko į trobą. Iš lėto sudegusi visas žvakes, kad patalpoj būtų šviesiau, įsitaisė ant fotelio ir pasiėmė kažkokį skaitalą.

David priėjęs prie trobelės.
- Hmm, maybe man pavyktu nukniaukt moliūgą ir praslyst??
Pagalvojo ir nužvelgė didžiulių moliūgų sklypą šalia trobos. Trobelėj įsijungus šviesai, David klastingai nusišypsojo ir priėjęs prie sklypo, iš žemių ėmė traukt moliūgą.

Išgirdus kažką lauke krebždant, Mo kiek nuleido laikraštį, ir prisimerkusi apsidairė. Tuoj pat pro langą išvydo kažką judant ir klastūnienietiškai žvengiant. Numetusi laikraštį, greitai pakilo iš fotelio ir pravėrė trobos duris.
- Nu čia dabar?
Išpūtė akus pamačius, kad kažkas kėsinasi į jos moliūgus. Paskubom nuo kojos nusitraukusi kablą, paleido jį į vaikiną.

Bėgdamas David netyčia parklupo ir išvengė to "baisaus didelio bato". Atsistojęs jis paėmė tą moliugą ir pagrasino.
- Stok, arba padarysiu omletą iš tavo moliūgo.

- Idiote tu, padėk jį į vietą.
Sumurmėjo, žvalgydamasi šlepetės, nes prarado vieną iš savo brangiausių batų. Kažkokią vieną radusi, į ją įsispyrė ir iš lėto išlindo iš trobos.
- ...arba... nupešiosiu tave.
Kiek klausiamai ištarė vien tam, kad išlygint situaciją, ir nužvelgė ketvirtakursį.

David numetė moliūga ir pabandė ištart galvoje pasitaikiusi burtažodį.
- Lumos! - nedrąsiais ištarė burtažodį.

- Oh, c'moon, aš gi draugiška, kam jį numetei? Ar žinai, kad toks moliūgas auga ištisus metus?
Suzyzė ir delnu trenkė šiam per pakaušį.
- Idiotas.
Burbtelėjo Mo.

- Pati tu idiotė - Atsakė David.

- Leisk spėsiu - Klastūnynas, ketvirtas kursas?
Kilstelėjo antakį ir sukryžiavo rankas ties krūtine.
- Absoliutiškai visi ten kvailiai.
Pavartė akis Mo.
- Gerai, dabar taip. Sutvarkai čia viską, ir pavaišinsiu tave roksais.
Išsišiepė, omeny turėdama sudužusį ((?..)) moliūgą.

David pažiurėjo į jos akis ir pasakė.
- Tai duosi šluotą ar stovėsi ir miegosi? O sausainius gali pasilikt sau. [[]]

- Šluotą?
Prunkštelėjo.
- Svajok toliau. Turi dvi rankas.
Pakilnojo antakius.

- Reiškias sausainius galėsi atiduot.
Prunkštelėjo David.

[[]]

- Imk, vistiek ju niekas nenori.
Gūžtelėjo pečiais.
- Davai, davai, laikas - pinigai!
Suplojo rankutėm, ragindama David tvarkyt padarytą bardaką.

David išsitraukė lazdelę ir pamojavo ore, moliūgas staiga pranyko.
- Na, kur mano arbata?
Šyptelėjo David.

- Žadėjau tau tik roksų, bet...
Pavartė akis ir apsisukusi grįžo į trobą.
- Žalios, juodos, kmynų?
Kilstelėjo antakį.
- Uždaryk duris.
Dar priminė, kai šis atsivilko į vidų.

- Metų arbatos neturi?
Paklausė David.

- Čia tau ne pageidavimų koncertas.
Sumurmėjo ir įkišo vaikinui puodą kmynų arbatos.
- Roksų?
Išsiviepė, atkišdama bliūdą.