Ashton'as labai lėtai prižingsniavo prie durų. Ne vaiduoklis, ne... Kiek šlubčiodamas, ant žando arčiau skruostikaulio, buvo didoka, šviežia žaizda. Veidas buvo kiek labiau suvargęs. Aišku visiems kils klausimų, kaip numirėlis prisikėlė, bet... [[ Whęęęę... ]] Kol kas tai telieka paslaptis. Prižingsniavęs prie durų, vyras uždėjo ranką ant rankenos ir kelis kart pabeldė kita ranka. Nieko nelaukęs, nes jau pats beveik džiuvo iš jaudulio, atidarė duris ir nedrąsiai atidarė duris ir įžingsniavo į vidų. Uždaręs duris, pats beveik visas nutirpo. Pažvelgęs į tą visiškai pažįstamą mylimosios veidą, Ashto veidą nutvieskė tokia nesveikai plati šypsena.
- Nieko nepasilgai? - kaip visada blondiniškai suklapsėjo akytėmis ir pakilnojo antakius, atsiremdamas į duris.

[[ Kaip pasiilgau Smith'o, tai bbd. xDD ]]

- Taip mažut, pamiršau baltą chalatą užsidėt, bet laikas į psichūškę, - sukrizeno, sukryžiuodamas rankas ant krūtinės ir su nuoširdžia, plačia šypsena, žibančiom akim, stebėjo merginą. Vyro galvoje sukosi daug minčių ir visos jos buvo apie asmenį prieš jį.
- Nepasveikinsi prisikėlusio vyrelio? - nusijuokė, ištiesdamas rankas į šonus ir laukdamas Di'jaus savo glėbyje. Mintys, kad ši gražuolė galėjo susirasti kitą, kuriam laikui buvo nugrūsta į galą.

Nicky pabeldė į duris.ir pagalvojo:-Kad tik butu...

Nicky nuėjo sau panosej sakydama:-Nieko čia nėra gero šitoj mokykloj.-ir nuėjo sau..

Di Chapelle rašo:

Di neramiai prisimerkė ir pradėjo slinkti palei langą link kietesnio paviršiaus - sienos.
- Aš kažko nesuprantu? - paklausė.


[[ Čia kaip serjaluose būna. Mylimasis dingsta, mylimoji praranda atmintį, milymasis grįžo, milimoji jo net nepamena. ]]

Asht'as lėtai kilstelėjo antakius.
- Kaip supratau negausiu savo hugo, kol neįrodysiu, kad nesu vaiduoklis ar apsimetėlis? - prisimerkė. - Fine, - pavartė akis, sukryžiuodamas rankas ant krūtinės ir net nesitraukdamas iš savo vietos.
- Bendradarbis. Viskas per mano bendradarbį. Tai jis perspėjo apie tavo sesutės ketinimus per vestuves. Prieš vestuves, ta bendradarbė... I mean... - užsikirto, sumirksėdamas akytėmis. - BENDRADARBIS, parūpino neperšaunamą liemenę, kerų apsaugą. Pasiruošiau. Nesinorėjo bėgti, nes tada aną pykšt, pykšt, kaip supratau, - palinksėjo, su kiekvienu "pykšt". - Žodžiu, ten mane pašaudė, aš typo numirau, viskas pagal planą, kol pyst kažkokia ne tai, kad paliktų mano neva kraujuojantį kūną sutvarkyti mano bendradarbiui, tai blią pradangino mane. Atsiradau vidury džiunglių. Sutikau čiabuvius. Šiaip jau būčiau bėgęs, kad buvau kiek sužeistas, tai pasilikau pas juos. Parodžiau porą magijos triukų ir na... Man už tokį žygdarbį (padegiau kaimo daunės namą), prikabino pasiimti genties vado dukrelės nekaltybę. Aš pasiunčiau juos toli, toli ir pabėgau. Aišku mane vijosi. Pagavę, uždarė į nelaisvę ir laikė gan apvalius metelius. Su bendradarbiais susisiekti neišėjo, o dingti oru irgi ne. Buvau per daug nusilpęs nuo strėlių krūtinėje, kurias man kiekvieną dieną badydavo į krūtinę, - nusipurtė.
- Žodžiu, paskui sumąsčiau susprogdinti visą genties būstinę ir pabėgau. Tiesiog. Teko lėkti kaip žiobarui. Vėliau, grįžau į Londoną. Kad tavo mielosios sesutės neužmužtų, teko kiek slapstytis pogrindyje, negalėjau tau nieko pranešti, nes, jei nepastebėjai, esi jau geri metai sekama. Žodžiu, tik viską sutvarkė, atsikračiau darbo ir štai... Tiesiu taikymu pas tave. Tu neįsivaizduoji, kaip tavęs pasiilgau, - atsidusdamas baigė ilgą kalbą ir pakėlė akis į Di.
- O dabar... Kur mano hug'as? - išsišiepė, ištiesdamas letenėles į šonus ir laukdamas Di.

- Paskutiniais mėnesiais BUVAI sekama, - pavartė akis, vis dar laikydamas ištiestas rankas.
- Dieve mano. Grįžta nužudytasis vyras, o šita nei nepasveikina, - visai nepiktai nusijuokė ir žengęs kelis žingsnius į priekį, apsikabino merginą. Švelniai glostydamas jos plaukus, įsisiurbė į taip išsiilgtas lūpas. Bučiniai, prisilieitimai buvo tokie, kokie visada.

[[ ]]

- Oh, gąsdintoja. Lyg bijočiau, - sukrizeno.
- Yo. Šitos žaizdos kažko neima kerai, tai reiks laukti kol pati sugis ir šiaip. Gyvenimas paskutiniais metais nebuvo labai saldus, - šyptelėjo, labai nenoromis paleisdamas merginą. Šiaip jau, ano snukelis per daug nepasikeitė, tik, kad bruožai kiek suvyriškėjo, akys taip pat nebe tokios jaunuoliškos, tik ta žaizda.
- So, kiek vyrų spėjai pražudyti, kol buvau nupyškintas? - tokiu "tarp kitko" balsiuku paklausė, žvalgydamasis po kabinetą.

- Šitas dizainas man patinka labiau, - pranešė ne visai į temą, galų gale klestelėdamas į krėslą prieš stalą.
- Galima sakyti? - suklapsėjo akutėm, stebėdamas Di veidą.
- Girdėjau apie Wilson'ą... Ir apie Donovan'ą. Tiesa. Donovan'as... Dunno, gero įspūdžio man nepaliko, - šyptelėjo, omenyje turėdamas girdėtas nuotrupas apie Di romaną su anuo.
- Tiesa... Jei gerai skaičiavau, pyplys turėjo jau būti, - šyptelėjo, omenyje turėdamas vaiką.
- Em. Kvailas klausimas, bet gal galėčiau jį pamatyti? - sumirksėjo akytėm, nes apie kūdiko žūtį minčių nebuvo.

[[ Dunno. Gali. xDD ]]

- Tarp kitko. Dėl ko su tuo Donovan'u susipykot? - šyptelėjo, nes šiaip jau jam buvo įdomu visos detalės.
- Na žinai. Metai, - murmtelėjo.
Vyras linktelėjo, kai Di pakėlė akis į jį. Išgirdęs apie sesių istoriją, vyras sumirksėjo akytėm.
- Whow... - lėtai išpūtė akutes, jau ruošdamasis mestelėti kokią nesąmonę, bet tik dabar jo smegenis pasiekė Mayos mirtis.
- Oh, - normaliu balsu tarstelėjo nurydamas seiles. - Sutiksiu, kad paskutiniai metai mums abie nebuvo saldūs, - vyptelėjo.
- Bet visvien. Tu bent turėjai sūnų, - šyptelėjo, netverdamas noru aną pamatyti.

[[ Karatistas buvo... xDDD ]]

Švelnią šypsenėlę nuo Ashto veido lyg vėjas nupūtė. Kurį laiką tiesiog girdėjosi laikrodžio tiksėjimas, tyla.
- Aaa... A, - tokiu laužytu balsiuku sumurmėjo.
- Yo... - tokiu tuščiu balsu tarstelėjo.
- Bent gerai, kad tau viskas gerai, - tarstelėjo, pakeldamas akis į Di ir prikąsdamas lūpą. Atsidusęs, atsilošė kėdėje. Tuščiu žvilgsniu spoksodamas į lubas, vyras kažką giliai mąstė.
- Klausyk... Man rodos man reiktų eiti, - tokiu tuštoku balsu sumurmėjo, keldamasis.

Klausimas vyrą kiek pabudino. Teisingai. Kur? Asht'as prasižiojo atsakymo, tačiau užsičiaupė. Keletą sekundžių pamąstęs, vėl pradėjo.
- Manau Kiauliasodyje rasiu laisvą kambarį, - gūžtelėjo pečiais, pakeldamas galvą į Di.

Vyras blausiai šyptelėjo, nes labiau neišėjo.
- Dunno. Tau tai trukdys, - gūžtelėjo pečiais, omenyje turėdamas miegojimą čia.
- Nieko įdomaus, palyginus su tavo nuotykiais čia, - šyptelėjo. - Aišku nekaltinu tavęs, - staigiai pridūrė, kad nenuskambėtų priekaištingai.