Žodžiu, pasirodė Smith'as. Ėjo labai lėtai, nunarinęs galvą. Pasigavęs seselę, pakėlė vos ne verksmingas akis į ją.
- Kur mano brolis? Kelintoje palatoje? - palaužtu balsiuku paklausė, neva tramdydamas ašaras. Seselės išraiška iš kart pasikeitė.
- Kokia jūsų brolio pavardė? - švelniu balsiuku paklausė.
- Jack Daniels, - atsiduso Asht'as.
- 225 palata, - tarstelėjo seselė ir nužingsniavo į priešingą pusę. Smith'as, įsitikinęs, kad seselė nemato, atitiesė galvą, pramankštino kaklą ir šį kartą nužingsniavo link 225 palatos jau normalia eisena. Pasibeldęs, įlindo į palatą.
- Heeeeeey, spėk kas atėjo aplankyti? - pakilnojo antakius Smith'as, pasisukdamas į vienintelį toje palatoje gulėjusį vyrą. Šalia jo stovėjo dar keli bičai. Jack'as iš kart sukruto, apsižvalgė.
- SMITH'AI, - sušnypštė. Asht'as pavartė akis.
- Iš kur visi žino mane? - suraukė antakius. Atsakymą ir pats žinojo. Užrakinęs duris, Asht'as nužingsniavo link lovos. Rankoje laikė pistoletą, todėl kiti du "apsauginiai" bijojo pajudėti. - Taaaigi, Brown'ui nepavyko. Na, pasitaiko. Būna, kad netaikliai... Nejudėkit, o tai nušausiu pirmiau reikalo, - vyptelėjo, meistriškai išsitraukdamas antrą pistoletą. Dabar jau du pistoletai buvo nutaikyti į tuos vyrukus, kurie ruošėsi išsitraukti savuosius pistoletus. Smith'as padėjo subiniuką ant gretimos lovos.
- Kas užsakovas? - paklausė drebantis Jack'as.
- Koks skirtumas, visvien tu miręs, - gūžtelėjo pečiais Asht'as. - Bus koks priešmirtinis noras? - pakilnojo antakius Smith'as.
- Perduok mano dukrai... Melindai, kad ją beprotiškai mylėjau, - po gan ilgos pauzės pratarė Jack'as. Smith'as pavartė akis, lyg norėdamas pasakyti "Die, visada tas pats. Kam aš šito klausiau?".
- Whatever, - burbtelėjo, po vieną kartą nuspausdamas nutaikytus pistoletus. Apsauginiai krito po taiklių kulkų. Nutaikęs abu į senį Daniels'ą, Smith'as abu nuspaudė vienu metu. Kadangi duslintuvo užmontavęs nebuvo, Asht'as kuo staigiau movė pro duris. Pakeliui link durų spėjęs įsikišti pistoletus, ramiai išžingsniavo iš palatos ir pasekė panikuojančia dėl šūvių minia, einančia link išėjimo. Sėdęs į savo Pontiac'ą, Asht'as užsidėjo akinius ir išsuko iš kiemo.

Žodžiu po gero pusvalandžio kelio automobilyje, pagaliau privažiavus ligoninę, Kim sustojo, užčiaupė variklį ištraukdama raktus ir pasuko galvą į Bryan'ą.
- Duok tą ka.. ciūciką čia,- ištiesė ranką.- Į ligoninę su juo Tavęs neįleis,- dar paaiškino lyg vyras būtų susitrenkęs galvą, o ne susilaužęs ranką. Jausdama, kad savo pareigą atliko, Niler jau ketino laipint keleivį lauk, kai netrukus išsprūdusi frazė nustebino ją pačią.
- Aš galiu eit kartu,- išgirdo save sakant ir mintyse nusikeikė. "Juk taip niekas nesako. Idiotė." Pasijautusi kiek nepatogiai nukreipė žvilgsnį į priekinį stiklą ir nežymiai bei nepastebimai susiraukė.
- Supranti, jie vistiek norės žinot kaip visa tai atsitiko,- bandydama suktis iš padėties netrukus pridūrė ir gūžtelėjo pečiais, kad viskas atrodytų kiek įtikinamiau.

(( Ką atsiminiau. :DDD Tu juk vis dar mane myli, taip? :(((( ))

Visą kelią Brian nusišneka. Iš širdies tauškia visiškas nesąmones, maigydamas kačiuką ir durnai šypsodamasis Kimei. Pagaliau pasiekus ligoninę, Fernsbis įnirtingai sumosikuoja galva, pademonstruodamas dėkingumą ir dar kartą įtartinai nužvelgęs Landreau, įduoda savo naują globotinį jai į rankas. Belipdamas iš automobilio, Jake nugirsta klausimą, į kurį sureaguoja tik galutinai išlipęs. Brian pasisuka į Kimę ir kelias akimirkas spokso į ją.
- Nu gali, - ramiai, netgi keik per ramiai, lyg niekur nieko linkteli, gūžteli pečiais ir užtrenkia duris.
- Bet greičiau, aš tuoj mirsiu, - vėl taip pat ramiai sumurma, spoksodamas išlipančią Kimę.

((Tu prisiminei, švėkšna!!!!!!!! xDDDDDDDDDDDDDDDD aš maniau, jau pamiršus būsi ;// ))

Kadangi sulaukė teigiamo atsakymo, Niler dar kurį laiką nustebusi žiūrėjo į vairą priešais save, bet netrukus jau lipo iš mašinos, rankoj laikydama katiną. Neturėdama kur jo dėt, tiesiog įmetė į mašiną ant galinės sėdynės. Neee, ne taip žiauriai. Tiesiog, nu, paleido, tarkim. Ir uždarė duris dar.
- Klausyk, jei tikrai nori nusibaigt, reikėjo tai daryt dar greitkely.. Kam tada aš čia Tave vežiau,- prisimerkdama ir suspaudusi lūpas, Kimė netrukus už alkūnės tempė vyrą paskui save iki ligoninės priimamojo. Aišku, ji nebūtų ji, jei netyčia, nebūtų sugebėjusi paimt už sulaužytosios rankos alkūnės ir visą kelią tiesiog praleido pro ausis ar vyras skundėsi, ar ne. Labiau buvo susikaupus ties savo burbėjimu apie tai, jog jei su kiekvienu partrenktu taip gražiai elgtųsi, turbūt su draudimo kompanijom tiek reikalų neturėtų.
Žodžiu, prisistačius priimamajam, Kim'ė pasiskundė seselei, kad turi skubų atvejį ir papoint'inusi į Bryan'ą dar pridūrė:
- Ranka, tai ranka, bet patikrinkit ir galvą. Gal ir nepagydoma jau, bet vistiek, norėčiau būt tikra.
Po dar kelių nereikšmingų sakinių, Niler pasuko galvą į vyrą ir seselei pasitraukus toliau, pavartė akim.
- Tu eini paskui tą sijoną, aš lauksiu čia,- paaiškino Bryan'ui kaip kokiam mažamečiui, nors pastarasis taip ir elgėsi. Traukdama išmanųjį ir pasiruošusi tweetint apie kažkokį nelabai nusisekusį vakarą ligoninėj, moteris pasitraukė link sienos.

Aišku, Kim tempiant Brianą už sulaužytos rankos, Jake netyli, monologui su Niler nugara prasidėjus tokiais žodžiais kaip "Asile, debile, nu aaaasile, šunie", jau prie pat įėjimo pasireiškia orginalioji Fernsby dalis, vaikinas įsijautęs keikia Kimę, vadindamas ją rupūže, varle, katino kiaušu, šiaip kiaušu, gaide, višta ir šiaip kale. Vos tik patekus į ligoninę, Jake su jėga ištraukia alkūnę iš Landreau gniaužtų ir suima ją kita ranka, iš skausmo net susilenkdamas.
- Tu nenusipelnei vietos šioje žemėje, po saule, - pro dantis iškošia, naudodamas labai jau vaizdingus žodžius. Dar metęs žudantį žvilgsnį į moters pusę, Jake nubinzena jam nurodyta kryptimi. Po maždaug pusvalandžio, dar šiek tiek apsinarkašinęs iš po narkozės, skaniai čepsėdamas, į koridorių grįžta Jake. Vaikinas gan ilgai sukasi aplink savo ašį, pakol užmato savo bendražygę, prie kurios neįtikėtinai greit prisliuogsi.
- Einam lakt, aš dar pastoviu.

Tą pusvalandį prakimarinus koridoriui, Niler, šiek tiek išgąsdinta staigaus Brian'o pasirodymo, nukreipia žvilgsnį į jį ir maždaug tik po kelių sekundžių įgavo "a, čia gi TU!" veido išraišką.
- Ką pasakei?- lyg neišgirdus, nors iš tikrųjų girdėjo labai gerai, paklausė ji.- Tai vis dėl to nemiršti?- visai nenusivylusi tokia mintim, Kim'ė išsišiepė.- Kaip ranka?- pabaksnojo delnu į sužalotąją, kas šiaip labiau panašėjo į kelis gerus trinktelėjimus.- Skauuda?- dar paklausė.- Nee? Tai gerai. Einam iš čia greičiau,- apsisuko ir nelaukdama vyro, nužingsniavo lauk, prasilenkdama pro žmones ir visai beširdiškai reaguodama į faktą, jog apsinarkašinęs jis nelabai galėjo ir gaudytis erdvėje. Tik prie pat mašinos durų, pasiruošus kažko klaust, ji atsigręžė ir susiraukė ne iškart pastebėjusi vyrą.
- Tas padaras mašinoj turi vardą?- netrukus paklausė.- Jei ne, jo vardas - Vaflis. Tinka? Tai va, Vaflis kaltas, kad aš čia turiu tampytis su Tavim, jeigu ką,- atrakindama mašiną ir beveik lipdama vidun, pridūrė ji.

Kaip jau turbūt buvo galima spėti, Brian iš ligoninės išlenda gan sunkiai. Jis daug kartų apsisuka aplink savo ašį, užgriūna ant niekuo dėtų pažįstamų ir šiaip spėja daug ką nuveikti. Pagaliau gavęs progą įkvėpt gryno oro, vyras būtent tai ir padaro, labai vaizdingai pripildydamas plaučius oro ir savo malonumą įgarsindamas neblogu tokiu "AHHHHHHHHHHHHHHHH!!!!!". Akimis suradęs Kimę, Jake šauna tiesiai link jos. Ir nespėja net įsiterpti, kad Vaflis durnas vardas, kai Kimė jį užtvirtina. Patempęs lūpą, Brian liūdnai linkteli.
- Ir ne, kaltas tavo nesugebėjimas vairuoti šitos debiliškos mašinos, - subamba, apeidamas automobilį.
- Ir mano iškreiptas skonis tokioms boboms kaip tu, - išsišiepia, jau įsėsdamas į automobilį.
- Gerai. O dabar varom prisigert, ane? - pasitikslina, pasukęs galvą į Kimę.

(( VA. Chėbra, mokykitės iš šito padaro kaip reikia iš Eg reikalaut atrašinėjimo :DDDDDDDDDDD ))

[[ Vaflis ]]

(( As jauciuosi awesome!!! Kazkas manes paklause!!! As tikraaaaaai faaainai jauciuosii :DDDDDD Kur as bleet du menesius pries buvau? :DDDDDDDDDD))

Niler, laukdama, kol Jake pagaliau lips atgal i masina, paremusi galva i dureles, nusiziovavo.
- Tu isitikines, kad gali gert? Nu aciu. Komplikaciju man nereikia,- sesdama vidun prunkste ir kategoriskai purte galva.
- Gal padarom taip? As gersiu uz du, o Tu sedesi ir pavydesi?- pasuko galva i vyra ir pakilnojo antakius. - Gerciau ir viena, bet man patinka Tavo kompanija. Neisivaizduoju koks esi nepazeistom smegenim, bet dabartinis Tu kazkuo labai primena mane,- guztelejo peciais ir sukdama raktelius bei grizdama prie pirmo begio, uzkure masina.

- Norėčiau pamatyti komplikacijas, - po šiokios tokios tylos prabyla. - Aš jau dabar jaučiuosi kaip po dviejų kylų gandžos, bet kas tada būtų? - mąsliai ištaria, pasikasydamas smakrą.
- Pabandom! - entuziastingai sukrykščia, delnais trenkdamas į skydelį.
Kimei davus visai nei šiokį nei tokį pasiūlymą, Brian susiraukia, tačiau po kelių akimirkų mąstymo susiraukia dar labiau ir įsispokso į savo pirštus, kuriuos ima lankstyti.
- Padarom taip, - pagaliau pakelia galvą į Kimę. - Varom į barą, tu išlaki, - Kimei beveik į veidą sukiša keturis pirštus, paruoštus iš anksto, - keturis litrus, tiek kiek išlakiau aš, kad būtume maždaug vienodi ir jeigu tada dar įmanoma pastovėti, prisidedu ir aš ir lakam iki komos, - suplanuoja visą vakarą ir vardan visiško užtikrintumo - linkteli.

(( Man atrodo tave priims į knygos "Kaip priversti Eg atrašyti" rašytojus. Ten jau nemaža chėbra susidariusi, bet nujaučiu, kad perspjausi visas :DDDDD ))

Kadangi reikalo gincytis nei buvo, nei Niler norejo, moteris tiesiog linktelejo galva.
- Atrodo sazininga. Arba ne. Koks skirtumas,- atsiduso. Po akimirkos tylos nuosirdziai nusikvatojo. - Keturis litrus. You're so on! Taigi cia taip pat lengva, kaip... nepadoru sakyt,- uzbaige ir isvairuodama is ligonines aiksteles, vos nepartrenkdama keliu zmoniu, bet per daug to nesureiksmindama (ligonine gi cia pat), Kim'e pasiruose artimiausio baro paieskai.

((joo? cia gi net ne mano geriausia ideja buvo!! :DDDDDDDDDDD ))

Kimei pradėjus žvengt, Brian susiraukia.
- Asilė, tai kaip tau dvigubai. Aštuonis, - piktai subamba, aiškiai nepatenkintas, kad čia vat jo liūto stažas taip menkinamas. Prunkštelėjęs, Jake pasisuka į priekį ir iš kart cypteli.
- Debile, gi vos žmogaus nepartren... aaaai... čia tu taip vyrus kabini ane, - supratingai nutęsia, lėtai palinksėdamas.
- Bet gi vieną jau turi, kam tau dar, - įtariai iškelia antakį.

(( Man jau baisu daros :DDDDDDd
Man rašyt ar tau? :DD ))