Į kabinetą visas toks užsirūstinęs atsivarė James. Įeina, stovi du vyrai juodais rūbais apsirengę ir krizena sau. Vyras prabilo:
-Hm?.. Pollai, Herbertai? Jūs čia?...- negalėjo patikėti.
Vienas atsisuko ir linktelėjo, kitas papurtė galvą.
- Jiis tai Poolas, aš tai nee Herbertas... Aš... Robert'as. - puolė mikčioti.
-A. O tai kur Herbertas?- pasiteiravo James'as.
-Tas? A, kažkur ten išvažiavo ir sako daugiau negrįš....
Bond'as linktelėjo galva ir padejavo mintyse. Kažką Robert'as suburbėjo. Vyriškis nugirdo. Visi trys pradėjo krizenti.
-Gerai, vyreliai, gana. Nekeliam triukšmo Magijos Ministerijoje.- nutaisė vadovo toną.- Marš iš kabineto.
Vyreliai pakluso ir išpėdino iš kabineto. Bet dar kažkas laukė pasislėpęs spintoje. Buvo juodai supakuota dovana. Pasiėmė ją James ir išpakavo. Žiūri- ogi juodas laikrodis. Prisimerkė. Užsimovė laikrodį. Jis gerai rodė valandas. Tada sėdo prie stalo, išsiėmė popieriaus lapą ir ėmė kažką juodu tušiniu rašyti. Pabaigęs, gale lapo kažką pakeverzojo. Tokia keverzonių manija jam užėjo.. Taigi ant kitos lapo pusės prirašė kažko neaiškia kalba ir nuėjęs prie kabineto esančios pašto dėžutės, įmetė laišką ten. Tikėjosi, kad sesuo ateis, nes tai buvo laiškas jai... Tada pasiėmė kažkokį aplanką. Sumurmėjo ir ėmė kažką jame rašyti, turbūt parašą. Visur tai padaręs, pasiėmė aplanką dokumentų ir klastingai šyptelėjęs ir sukrizenęs išpėdino lėtai iš kabineto.