Pasisotinusi Mo pakilo nuo suolo ir patenkinta paplekšnojo sau pilvą. Netyčiom pažvelgė mergina į Klastūnyno stalo pusę, nors tiksliau, nužvelgė tik maistą, kur kas vėliau ištyrinėjo merginą prie jo sėdinčią. Patingėjusi jai vyptelt, kad parodyt neapykantą kuri čia nuo amžių mokykloj vyrauja tam koledžui, nors į tai niekas senai jau nekreipia dėmesio, Monica pasičiupo saldumyną ir išžygiavo iš salės.

Roro atkėblino į salę su pakankamai sukta išraiška, kad visi suprastų, jog ji nežada nieko gero daryti. Priėjusi prie VN stalo, klestelėjo prie jo ir pasigriebusi keletą morkų, agurkų, mišrainių ir kitokio maisto, susidėjo juos į lėkštę. Paėmusi vieną morką pradėjo ją smailinti. Atsargiai. Tuo pačiu užsikando kažkokiu duonos gabalėliu, mat buvo alkana kaip vilkas, turbūt.

Mo atstryksėjo į salę. VĖL. O striksėjo norėdama kompensuoti netrukus bepriaugsiančias kalorijas. Pasiekusi savo stalą, įsitaisė ant suolo, prisitraukė lėkštę, kelis patiekalus ir žvilgtelėjo į tik dabar pastebėtą Rorą.
- Heey, tu čia?
Išsišiepė.
- O ką su ta morka darai?..
Kiek prisimerkė, nužvelgdama neįprastai smailią morkytę.

-nieko jei prisesiu prie jūsų?

- Moooonciaaaaau, šimtas metų! - Roro suriko, tik išgirdusi jos striksėjimą, kurio dar niekada nesumaišė su kieno nors kito. Išgirdusi klausimą, kurį turbūt daugelis norėjo paklausti, bet neišdrįso dėl aštraus peilio, smailios morkos ir rūsčios veido išraiškos Wallace veide, Aurora sumurmėjo:
- Rengiu priemones. Karo priemones. - pasisuko į Hiltonę ir kilstelėjo galvą bei antakį.
- Bus mūšis. - kūliškai tarė ir pradėjo žiaumot gumą, kurią parovė... iš niekas nežino kur.
- Nieko. - šyptelėjo Millerei.

- Mūšis? Koks mūšis? Ką tu žinai?
Prisimerkusi palinko prie Roros.
- Jo, Ron, laba, sėsk.
Linktelėjo atėjusiai draugei.

-karas? koks karas?-prisitrauke prie saves maisto kruva.

- Um... Žadu rengti mūšį. - Roro nekaltai gūžtelėjo pečiais.
- Dūds, smailinkit morkas ir maišykit mišraines. Jos - neatsiejama mūšio dalis. - palinksėjo Aurora ir pastūmė joms kalną reikiamų ingridientų ir priemonių.

Pastai Andrew irgi čia atsivelka - ėsti norisi, veikti nėra ką. Kadangi švilpių stalas kaip visada dvesia, vaikinas nubinzena tiesiai prie Roros, kuri jam aiškiai kritusi į akį. Nė nepasiteiravęs ar galima, Metterson įsitaiso šalia jos ir plačiai nusišypso.
- Ha, koks sutapimas, nė nemačiau tavęs!
Nė nebandydamas kalbėti įtikinamai nusižvengia ir prisitraukia lėkštę prie savęs. Kadangi patsai yra žalias kaip Ronnie ir Monica kartu sudėjus, įtempia ausis ir bando nugirsti ką nors.

- Andriūūū! - kilstelėjo antakius Roro ir išsišiepia. Susigrūdo kelias morkas už diržo, o turimas lazdeles - tašėn.
- Maniau, kad tu gelton... i mean, švilpis. - pakraipo galvą.

- Andrius? Tavo naujas kadras čia ar kas?
Susiraukė Mo ir kiek pasitraukė nuo į trijulę įsiterpusio vaikino.

pasiėmė didelį šaukšta ir pasėmusi kazkokio tai brudo teškė į Mo.
-whoups, netyčia,-užsidenge burna.

Mo net atšoko ir išsižiojusi nužvelgė gan nemažą dėmę kažko ant savo megztuko.
- Nu kiaule, tau gerai nesibaigs...
Supykusi sumurmėjo ir pasičiupo ąsotį kažkokio tiršto gėrimo. Neįvertino ąsočio svorio, tad nelabai galėdama jį nulaikyti, laistė skystį ant visų.

Roro nutaisė duckface rožą ir pakilnojo antakius.
- Da-a. Afkorz. - šiaip ji juokavo, bet tik prieš drauges, nes Andrew tikrai kėlė jai simpatiją... kažkuom. Pamačiusi ką Ronnie padarė jos draugei, Aurora prunkštelėjo ir paslapčiom išsitraukė miniatiūriškiausią morkutę iš už diržo. Lyg niekur nieko nusitaikė į klastuolę ir nusitaikė į jos ranką. Pataikė. Pati susiraukė, nes jai pačiai toj vietoj skaudėjo.

Ronnie pasilindo po stalu.sutraiškiusi obuolį mete i Aurora.
-tu čia baik šlapint visus,-juokesi.

- Eeeeewww ew ew ewwww. - suspiegė Roro ir viena ranka prisidengusi veidą, o kita ieškodama pomidoro, savo mūšmaisčio krūvoj, toliau spygavo.
- Monciau, baaaik, jos smyyyyrdi. - suniurnėjo ir paleido pomidorą kur ranka ir oras jį nešė. Nusiteškė kažkur grifų stalo link. Išgirdusi riksmus ir maišatį, nejučiom išsišiepė.

- Dabar ir tu smirdėsi.
Sukrizeno Mo taškydamasi kaip beprote, bet apsiramino kai tiesiai snukin parėjo pomidoras. Nors patęžes buvo, rimtai vargšos Mo nuostabaus veido nesužalojo, bet paveikė morališkai.
- Nu viskas, jum šakės, atsivesiu pastiprinimo.
Pasipiktinusi ištarė, ir kol negavo dar vienos daržovės į veidą, išlėkė iš salės.

Kolei Moncė ieškojo pagalbininku, Aurora sumąstė apsigaubti save protego kerais. Galvą ji plaudavo ilgai ir sunkiau, mažiausiom progom, o šitokia... Būtų buvęs siaubas, tad nerizikavo. Greitai pagriebusi keletą maisto likučių ir šiaip bliūdų su mišraine, palindo po stalu ir pradėjo ruošti karo priemones. Tuo pačiu bandė susišukuoti plaukus.
- Ką tu, Ronnie? - lyg tarp kitko paklausė, šalimais sėdinčio draugės, kuriai ką tik pataikė su smailia morka.

ištraukusi i birnos morka piktai dėptelėjo i Aurora.
-tau šakes,-pasiėmė du skirtingu skoniu paryagus (pati nezinojo kokiu) ir priejusi prie pat Auroros sugrūdo jai i marmūzę.

Vanille išgėrė sultis ir pasirąžė.
- Nuobodu, - sumurmėjo ir pakilusi nuo stalo išėjo.

Sulaukusi keleto nelabai malonių smūgių galvon ir burnon, susigūžė ir pradėjo spiegti. Ne tiek iš baimės, kad bus paversta į vaikštančią mišrainės iš pyragų, o buolių, morkų, bandelių, sriubos, sulčių ir kitokių š ekspoziciją. Dar kiek paspiegusi išsitraukė morkas iš kišenių ir suraukusi snukutį, išlindo iš po stalo. Atrodė kaip grietinėle pasidabinęs Jėzus. Tuo pačiu surėkusi kažką panašaus į "This is war, bitches" kaip matricoj, sulėtintu greičiu žiūrint, pradėjo į visus iš eilės mėtyt morkas ir iš kažkur atsiradusius kopūstus. Buvo girdėti daug riksmų, verkimų ir keiksmažodžių. Patenkinta savo poelgiu, Aurora atsisėdo prie stalo ir viską nusivaliusi kažkokiais sudėtingais (atseit) kerais, ramiai kapojo kažkokias salotas.

-ane?,-nusijuokusi dvien pirstais sugavo i ja lekusia morka.
-tai tu sitaip man atsidekoji uz da dilišius pyraga? gailesies,-paėmė kazkokios sutirstintos sriubos puoda ir uzmovė jį Aurorai ant galvos.