Katie, aišku, išgirdusi apie food fight'ą, kaip įmanoma greičiau, atvarė į didžiąją salę. Sukrykštė, pirmiausia pamačiusi garbingąjį stalą, ir gana greitai, kaip būdama žemo ūgio, ant to stalo, visai nusignoruodama sedėjusią kažkokią profesorę, kurios pamokos Nicholls nė nelankė (ko čia registruotis, jei žinai, kad visvien nepatiks, right?) ir kuri buvo visai prisnūdusi.
Žodžiu, klastuolė pagriebė visą maistą arčiau savęs ir sustūmė jį į krūvą, sukeldama triukšmą, kurio nelabai tikėjosi. Apžvelgusi visą salę (exept tą proesorę šalimais) wasntme snukeliu, prisimena, kad nežino, kuriai organizacijai priklauso. Tiesą sakant, prisiminė, kad nė vienai nepriklauso. Aišku, šeštakursė pasikrapšto pakaušį ir išsitraukus išmanųjį iPhone theFourth, skubinas rašyti Smith'ui žinutės, nė nesusimąstydama, ar tas numeris tikras, nes nepaminė, kur jį gavo.

Erelio akis atsisėdo.

Lebronas ramiu žingsniu atžengė prie garbingojo stalo.Atsisėdo, tada pasisveikino su visais sėdinčiais už jo ir pradėjo valgyti.

Ji atėjo. Atsisėdo ir nagais barbeno į stalą. Įsipylė kažkokio gėrimo ir vos nepaspringo, pastūmė jį nusipurtydama. Pastebėjusi naują veidelį nusišypso:-Labas, aš Jessica.

Geriant iš vyno taurės su Lebronu pasisveikino Jessica:
- Labas, kaip sekasi, aš Lebronas - nieko nelaukęs pradėjo pokalbį Jamesas, vėl gerokai ,,paėmė" iš vyno taurės.

[[Jis negirtas, jei ką]]

-Ach, prasideda.-vienu balsu pasakė Erelio akis ir nustūmusi lėkšte išėjo iš didžiosios salės.

-Ooo...keistas vardas Broniau.-šypsosi

-Aš ne Bronius,-suklykė ji. Erelio akis suprato kad sutrukdė jų pokalbį ir atsisėdo.

-Aš ne su tavim šneku beprote.-pavarto akimis

Christine nužingsniavo link Garbingojo stalo. Praėjusi pro Jessicą ir Lebroną į juos net nežvilgtelėjusi, pamatė savo draugę Erelio Akį.
Žvaliai nukeliavo link stalo, paskui, kiek paėjusi, atsisėdo ant kėdės ir ėmė rinktis maisto ir greitai jį valgė (cuz' žiauriai norėjo valgyt). Taigi sočiai privalgiusi, Christine pagaliau susimąstė, kad jai reiktų eiti iš čia, nes paskui pradėės kokį food fight'ą, kaip neseniai buvo. Nu ir ji tuomet išėjo, pamerkdama akį savo draugei Erelio Akiai, kuri buvo kažkur šone.

Lebronas vienu momentu jau norėjo kažką sakyti, bet pamatęs naujus žmones patylėjo. Vėliau viskam nurimus išėjo iš salės ir nuėjo link ežero.

Keistai krypuodama, prie Garbingojo stalo atėjo Christine. Padėbtelėjusi į visus esančius prie stalo, kaukšėdama aukštakulniais, nematydama nė vieno pažįstamo, keistai besidairydama į aplinkinius suaugusius, Christine atėjo prie stalo galo (kad netektų susidurti su tai nepažįstamais). Kažko prisidėjusi į lėkštę, godžiai pavalgė ir nužvelgdama Lebron ir Jessicą, Christine nuėjo galvodama apie draugus. Gaila, kad čia jau nebebuvo Erelio Akies (?).

Ana atėjo prie garbingojo stalo.Atsisėdo ir ėmė valgyti.

Atsivelka čionais ir Smitis. Vaikinas stabteli prie pat įėjimo ir nagais perbėga per sprandą, žvalgydamasis prie kurio stalo vyresnių, gražesnių ir labiau tinkančių draugijai palaikyti merginų galima rasti. Jo žvilgsnis, savaime aišku, užkliūva už prie profesorių stalo sėdinčios Anos. Nutaisęs tą visą savo flirto šypsenėlę, nubinzena tiesiai prie stalo ir lyg niekur nieko įsitaiso šalia Demaf. Iš pradžių, kaip įprasta, Smitis tik žvalgosi po stalą, rinkdamasis tinkamesnį valgį tinkamesnėje stalo vietoje. Vaikinas, vėl gi, nepastebėdamas Demaf, nežymiai pasikelia nuo kėdės ir siekia kažkokios lėkštės, kurią norint pasiekti, reikia persisverti bene per visą stalą ir kas svarbiausia - atsirasti priešais pat Aną. Šiek tiek pasimuistęs ir gana įtikinamai suvaidinęs pusiausvyros netekimą, Smitas alkūne užkliudo ąsotį vyno ar tai dar kokio gėralo, jį išversdamas tiesiai Anai ant krūtinės. Staigiai atsitiesęs, Aštas išsižioja ir iš viršaus pasižiūri į merginą.
- Odieve, koks aš nerangus... - nesmagiai sumurma, įsitaisydamas kėdėje ir iš oro ištraukdamas baltą nosinę.
- Atsiprašau, tikrai, - pradeda, ištiesdamas nosinę Demaf, alia imk, valykis.

Ana piktokai pasižiūrėjo į nosinaitę,bet nepajėmė jos ,o išsitraukė lazdelę.Sumurmėjusi burtažodį tuojau dingo dėmė.

Kiek suprastina šypsena ir pradangina nosinę ore, ja vieną kart mostelėjęs.
- Taigi nenorėjau...
Nelabai įtikinamai nutęsia, nagais kelis kart pebraukdamas per neskustą žandikaulį.
- Rimtai.
Palinksi, paradinę pusė vėl nusukdamas į stalą. Į rankas paima magiškai prisipildžius taurę ir pasukinėja tarp pirštų.
- Nauja profesorė?
Pasidomi, aiškiai norėdamas užmegzti pokalbį.
- Tiek visko čia pasikeitė, per tuos porą mėnesių...
Nutęsia, omenyje turėdamas, kad jis vos porą mėnesių kažkur kitur blaškėsi, o čia jau pridygę naujų profesorių.

-Na taip nauja.

Pasiėmė stiklinę vyno.

- Ką dėstai?
Pasidomi, vėl pasukdamas galvą į Aną.
- Tiesa, koks aš nemandagus. Smitas. Aštonas Smitas.
Po trumpos pauzelės prideda, vėl grąžindamas į veidą šypseną. Šiek tiek primerkia akis, apžiūrinėdamas merginos veidą ir įsidėmėdamas kiekvieną jos veido bruožą.
Ashton supila burnon taurės turinį ir padeda ją atgal ant stalo. Anos apžiūrinėjimui skyręs dar porą sekundžių, jis pasisuka į stalą ir apmeta jį akimis.
- Velnias, jokios kavos...
Susiraukęs sumurma, kilnodamas vieną po kito įvairius alkoholinius butelius ir ieškodamas kokio nors primenančio kavą. Išleidžia gilų atodūsį, atsilošia kėdėje, suneria rankas ant pilvo.
- Turiu pasiūlymą. Velkamės į mokytojų kambarį, padarysiu kavos, papasakosi kaip čia atsidanginai.
Nežymiai kilsteli antakius ir sučiaupia lūpas, taip pat nežymiai jas papūsdamas.

Ana nežino ką atsakyti galiausiai tarė:
-Na aš dar nepavalgiau.

Šiaip jau neįpratęs, jog atsiranda merginų, kurioms valgyti svarbiau negu būti pačio Aštono Smito draugijoje, vaikinas nežymiai kilsteli antakius ir nuveda žvilgsnį į lėkštę, iš kurios Demaf kaip tik valgo. Palinksėjęs, Smitis netyčiomis nusprendžia žvilgtelti į žiauriai nuliovą laikroduką ant rankos. Būtent po šito gesto, žvilgsnio laikrodin, Aštas tyliai nusikeikia.
- Žinai, kokią dieną aš dar tave susirasiu ir tada jau tu man statysi kavos, dabar turiu ait, - išdėsto, šyptelėdamas ir pakeldamas akis į Aną. Šiaip jau, labai tokios ten didelės būtinybės šalintis nėra, bet va, Aštis nelabai įpratęs šitaip nagais ir ragais (ragais ypač) kabintis į būtybę, kuri susidomėjimo pernelyg nerodo.
- Tia, - dar kartą šypteli ir nuo stalo pagriebęs stipresnio vyno butelį, išbinzena iš salės.

-Na keistuolis,-pavalgiusi išėjo iš salės.