[[..]]

Po kelių gerų valandų, ligoninėje vėl atsirado daugiausiai šiame kare nukenčiantis Smitis su kažkokia septintakurse. Mergina nutempė profesorių į kažkokią lovą ir sulaikiusi norą pasinaudoti tokia Smičio būsena saviems tikslams, pakvietė seselę, o pati išsidangino. Po visiškai minimalios medicininės apžiūros ir vos kelių žaizdų išgydymo, Aštas buvo paliktas likimo valiai, kadangi seselę išsidangino atlėkęs MV'istas ir blah blah. Žodž, be sąmonės Aštas tiesiog gulėjo. Vo.

Už palatos durų, gal net ir už pačio priimamojo durų staiga kažkas pradėjo piktai ir įsakmiai rėkauti. Po kelių garsėjančių žingsnių, kuriuos pagarsino Fyno kablai, pasigirdo duslus spiriamų durų garsas, kurį palydėjo jaunos, priimamojo seselės klyksmas.
- Gi sakiau, negalima... jį apžiūri viena iš mūsų seselių...
- Traukis iš kelio, nelaimingoji... - piktai burbtelėjo Fi, ir dar vienas spyris į duris. Dar daugiau seselių riksmų. Dar keletas spyrių į duris, tie patys seselių klyksmai ir bandymai išprašyti Fi lauk, bet veltui - ji jau pasiekė trečios palatos duris. Ištaškiusi jas lauk, apsidairė po dulkių sklidiną palatą. Čia, vienoje iš lovų gulėjo vienui vienas pacientas, drabužiai permirkę krauju, be sąmonės. (ne, nuo tokių spyrių ne-ilgai-be-samonės) Paskui atlėkusi seselė apsižvalgė. Susivarčiusi dėl sakinio, kad de Smithą prižiūri kažkokia seseriūkštė, tyliai pasišalino.
Fi gailiai cyptelėjo ir pričiuožė prie lovos, kur gulėjo Smithis. Pagaliau pro dulkes pasimatė, kaip keistai ji apsirėdžiusi - stiliovi kablai, trumpas sijonėlis ir marškinėliai su gan daug prasagstytų sagų. Tyliai prisėdusi ant lovos krašto, nužvelgė de Smith'ą nuo galvos iki kojų.

Į palatą atbėjo Suz. Bumbėjo, kad tos samdytos seselės niekam tikę, o geriausios yra Suz ir Allegra. Pamačiusi, kad Smith'as ne vienas ir be žaizdų lengviau atsiduso. Atsisuko į Fi.
- Pasišalinu, būsiu priimamajam, jei ką, - išėjo.

Smitis, ilgai nekreipęs dėmesio į aplink vykstantį chaosą, vaikinas net nesivargino praplėšti akių. Po ilgos tylos, Aštas nusprendė, kad kažkas vis dėl to čia stovi.
- Pakvieskit Fi...oną (( Onute, einam su manim pašokti :DDD )), - tyliai sumurmėjo ganėtinai kimiu ir sunkiu balsu. Prisivertęs per didžiules kančias atmerkti akis, Aštas kelias akimirkas prisimerkęs žiūrėjo į figūrą prie lovos. Staigiai išplėtęs akis, Smitis net kilstelėjo antakius.
- Whow... Primink, kad padėkočiau seselėms už greitimą veikimą, - trumpai linktelėjo, kas privertė jį skausmingai vyptelėti. Aštas vėl užsimerkė, aiškiai nusprendęs, kad haliucinacijos, tačiau vėl atsimerkus - vaizdas išliko tas pats.
- Fi? - lėtai išsižiojo, bandydamas atsisėsti. Supratęs, kad dėl įvairiausių kūno sužeidimų to padaryti jam nepavyks, Aštas sudribo lovoje.
- Die, ką tu čia veiki. Nesuprask neteisingai, bet po velnių, kad ir kaip aš tave mylėčiau... nepyk, bet tu rimtai kažko padauginai. Umm... maždaug... aš tave išdaviau, aš paskutinis asilas (lama), aš... o tu čia... - kramtydamas lūpą, su pauzelėmis ir atodūsiais, su žvilgsnio nukrypimais ir akių kontaktu, Aštas pagaliau baigė kalbėti ir sunkiai kilstelėjo ranką, kurią užmetė ant Fi rankos.

Fi akyse po truputėlį pradėjo kauptis ašaros.
- Die, užsičiaupk ir nebenusišnekėk, gerai...? - sumurmėjo. Daugiau nieko nespėjus pasakyt pro ligoninės langą įšoko kažkoks vyrukas. Fi be jokių klausimų žaibiškai iš po bato išsitraukė pistoletą, ir jį nupyškino. Gūžtelėjusi pečiais numetė ginklą prie lavono, ir vėl atsisuko į Smith'ą.
- Rimtai. Nebenusišnekėk. - blausiai šyptelėjo.

Smitis kažkokiam vyrui įšokus, pabandė staigiai keltis, tačiau vos tik speėjo atsisėsti, tas bičiukas jau gulėjo. Išleidęs gilų atodūsį, Smitis vėl atsigulė ir timptelėjo Fi už rankos (kurios nepaleido net ir per visą trumpą sceną) arčiau savęs.
- Kaip aš tavęs pasiilgau. Kiek mes nesimatėm? Dvi savaites? Na, neskaitant to meet'o, kai aš pavartojęs... - nesmagiai nutęsė ir pajuto dar vieną skausmą iš vidaus, neramumą ir kažkokį monstrą viduje, kuris kartojo, kad jam REIKIA baltų miltelių. Aštas lėtai užmerkė akis.
- Aš pažadu... aš pasikeisiu. Kaip nors. Pasistengsiu, bet vis vien pasikeisiu. Pažadu, - kalbėjo vis dar užsimerkęs, tačiau vos tik užbaigęs, Aštas įsižiūrėjo į merginos akis.

- Ššš... - nutildė Fi de Smith'ą pridėdama sako pirštą prie jo lūpų. - Čia ir taip aišku, kad pasikeisi. Jei nebūčiau tikėjusi, kad pasikeisi, nebūčiau grįžusi. Ar nebūtų paaiškėję, kad tas laiškas su užduotim buvo fake. Kvailys Jageris. Galima jį nupyškint...? - retoriškai sumurmėjo, bet vėlgi nespėjo nieko pasakyti, pro kitą langą įšoko dar vienas vyrukas. Fi pervertė akis, ir iš po sijonuko mandriai išsitrakaukusi kitą pistoletą, vėl vienu šūviu jį nupyškino. Nusviedusi ginklą bala žino kur, atsiduso.
- Atsivijo jie čia mane nuo pat Paryžiaus. - susiraukusi stebylijo į antrą lavoną.

- Grįžusi... žinai, tikrai nesitikėjau, kad tu grįši. Tikrai. Jei būčiau žinojęs, kad vieną dieną grįši... na... aš negulėčiau čia. Būčiau kiek pasisaugojęs, bo tau žiūrėt į tokį sunešiotą mane tai... anyway, Jager'is kažką minėjo apie fake užduotį... apie baimė dėl skylių... skylių sienose... ir... ir panašiai, - šyptelėjo ir pakreipė akis į dar vieną lavoną.
- Žinai, jeigu jie dar vieni seni sužadėtiniai, tai aš turėčiau atsikelti, jeigu netyčia pasirodytų dar vienas, - lyg tarp kitko sumurmėjo, žvilgčiodamas į šukes. Užsičiaupęs, vaikinas vėl sugrąžino žvilgsnį į Fi.
- Nepyk dėl Angel. Tiksliau dėl jos gali pykti, nepyk ant jos. Aš ją... prigirdžiau, vo. Prigirdžiau ir panašiai. Ir ji manė, kad aš laisvas, tai ji čia nieko dėta. Ir... ant Lynn nepyk. Lynn irgi nieko dėta - aš per prievartą. Bet ten nieko nebuvo, tai nesiskaito. Ar beveik nieko nebuvo. Anyway ir dėl tos.... nū tos trečios nepyk, nes ji irgi nebu... - Smitis nespėjo baigti savo prašymo, kai pro langą su trenksmu įskrido pelėda, numesdama raudoną voką ant Ašto kelių.
- Oh crap, - iškėlė vieną antakį Smitis, paleisdamas Fi ranką. Lėtai atplėšęs žvieglį, Aštas net prisimerkė nuo skambančio klyksmo.
- TU SUŠIKTAS NARKOMANE!!! AŠ TIKRAI MANIAU, KAD TU PADAUGINAI, BET AČIŪ DIEVUI GANDAI SKLINDA GREIT! MAN ATSIBODO TAVE MATYTI PADAUGINUSĮ, APSINEŠUSĮ AR DAR GERIAU - DEPRESUOJANTĮ DĖL FI!!! PASIIMK UŽTARNAUTŲ ATOSTOGŲ NERIBOTAM LAIKUI!!! OH, AND P.S. DAUGIAU JOKIŲ SANDĖLIUKŲ!!!
Žviegliui prabilusiam Lynn balsu pagaliau sprogus, Aštas kreivai vyptelėjo.
- It's like... whoa. Atleido iš agentūros, atleido iš kitos agentūros, susigadinau reputaciją tarp tų, kurie karts nuo karto užsimano ką nors nužudyti ne savo rankomis ir dabar dar darbą Hoge praradau, jeigu "atostogos neribotam laikui" tikrai reiškia tai, ką aš manau. Fun, - karčiai šyptelėjo, pakeldamas akis į Fioną.

Fi išsprogdinusi akis praklausė žvieglio.
- Jopštararai... - susiraukė ir pasikrapštė ausį. - Jei per šitą didmoterę liksiu kurčia, paduosiu ją į teismą. - pasipurtė, ir staigiai baigusi, lyg būtų atėjęs koks suvokimas, suklinksėjo. - Tu ir Lynn? Ir kas dar...? Vhaū, matyt tikrai daug praleidau... - Aj. Kas buvo pražuv... - linktelėjo Fi, bet pro langą, o varge, kaip netikėta, iššoko trečias vyrukas. Fi apsižvalgiusi prisiminė peilį, mandrai paslėptą slaptoje vietoje liemenėlėje. Pasikuitusi ten, išsitraukė įrankį, ir sviedė per palatą tiesiai į vyruko galvą. Keistai sužvigęs, jis susvirduliavo ir nugriuvo ant savo draugelių pa'join'ti lavonų klubą.
- Em... Kaip suprantu, šitie mane atsiuntė Jagerio dėka? Kur tas niekam tikęs parazitas...? - susiraukė. Ir staiga prisiminė. - Ir darbą atgausi. Bent jau firminį. Būdama Ispanijoj atidariau naują firmą. - energingai linktelėjo.

Smitis vėl nemaloniai vyptelėjo, kadangi dabar prieš Fyną jautėsi toks asilas, kad nesugebėjo normaliai elgtis. Aštas jau nebekreipė dėmesio į šokinėjančius vyrus, tačiau su smalsumu stebėjo į peilio ištraukimo operaciją (na tiksliau slaptavietę).
- Jis... mačiau.. kažkuuuuur... buvo, - užbaigė linktelėjimu. - Ispanijoj? Oooo, ten būna tokių... typo smexų. Ir kaip tu į juos? Ar tavo senas, sukriošęs narkomanas tokia pat pavarde neliko iškeistas į kokį mačo? - smalsiai pasidomėjo. - ir tiesa. Firma. Bad-ass ar gerie... Oh, gi tu FI, duuh, savaime aišku, kad nežudysi už valiutą, - pats save nutraukė ir pliaukštelėjo sau per kaktą, kas privertė jį dar kartą skausmingai vyptelėti. - Crap.

- Ok. Su juo tada vėliau atsiskaitysiu... - prisimerkė Fi. - Jokie ten jie ne mačos... Ar bent jau ne visi... - sumurmėjo. - Anywaiz, būtų buvę mačos, būčiau negrįžus. - linktelėjo. - O man nesvarbu, jeigu bad-ass'as miršta - svarbu, kad mirtų su gera šou! - iškėlė pirštą ir sukikeno. - Ir netrankyk savęs. - rimtai pasakė.

- Turėjai pasakyti aš tavo mačo, aš perdedu, aš ne narkomanas, aš nesukriošęs, aš nuostabus vyras pačiame jėgų žydėjime, aš nerealus, aš gražus, seksualus ir blah blah blah, bet man užtenka ir to, kad Ispanijoje nėra mačo, - tyliai sukikeno, vėl prisitraukdamas Fi arčiau savęs. - HA. Turiu tau blogą naujieną - me is bad-ass. Bet nesvarbu, vis vien sutinku su tavo idėja, - vėl išsišiepė, aiškiai jausdamasis daug geriau, kai Fi šalia. Personal brand of heroin... - Netrankyti, nes...? - smalsiai kilstelėjo antakį, sumažėjus atstumui, sumesdamas rankas ant Fi liemens.
- Ohh Gooood, kaip aš tavęs pasiilgau... - plačiai nusišypsojo vedžiodamas akis po merginos kūną. - Ėėė, ką aš atsiminiau. Gi vestuvinės nakties taip ir nebuvo. Na, nebent vestuvine naktimi laikome pjankę po stalu, bet neskaitome, - dar plačiau nusišypsojo, rankomis vedžiodamas po merginos liemenį. Po bandymo pasikelti vardan bučinio, Aštas vėl sudribo atgal į lovą ir kaip mažas vaikas pervertė akis.
- Kay, kai tik mane iš čia išrašys, - linktelėjo.

Fi sukikeno.
- Hm... Manau kažko vistiek nusipelnei. - prikando lūpą stebėdama kančios išvanotą Smith'o veidą. - O kol Tave išrašys... - sumurmėjo ir dar kartą sukikenusi pasilenkė prie Smith'o ir įsisiurbė šiam į lūpas.

- Kažko? - įtariai kilstelėjo antakį ir sumirksėjo. Merginai palinkus, Smitis patenkintas nusišypsojo ir atsakė į bučinį, pirštais žaisdamas su kažkuria Fionos plaukų sruoga. Po malonaus bučinio, Aštas visiškai nenorėjo, kad mergina atsitrauktų, tačiau tokia poza.... nelabai patogi. Kažką atsiminęs, Smitis staigiai pakėlė galvą ir apžvelgė palatą.
- Kažkur čia buvo ugninės butelis, - sušnabždėjo, patikrindamas po lova.

(( Whooops, mes pasitarėm ir nusprendėm, kad jumis off, o Di (kaip ir aš) turėjo ribotą laiką prie kompo, tad... Ne, aš nesiteisinu. Nors jo, teisinuos. xDDD ))

(( Ha... Nežinau, dabar mąstau kaip tau labiau patiktų. xDDD ))

(( Žinai, tu pradedi mane pažinti. Kaip po maždaug metų bendravimo, tai vis šiokia tokia pažanga. xDDDD ))

(( Tai nepažįsti, nepažįsti, čia tik kelio pradžia į pažinimo kelią 8DDDD xDDD Kai nuskambėėėjooo! Awzm, šitą reikia atsiminti. :DD ))

(( Kelio pradžia į pažinimo... *pasižiūri aukščiau* kelią. 8DDDD xDDDD ))