Rankoje spausdamas kažkokį trumpą laiškelį, į pelėdyną atžygiavo Andrew. Kadangi jo pelėda tupėjo visai netoliese įėjimo, vyras nė neapsižvalgęs pasuko prie jos.
- Seniai matyta... Naaaaagi, nepyk... AUČ. Gerai gerai, nueisiu į žvėryną, ką nors nupirksiu. Bet ne dabar. Kai grįši. Šitą... nunešk Miai. Ir pareikalauk, kad atrašytų. Supratai?
Kalbėjosi su balta pelėda, ant kojos jai rišdamas laiškelį. Po kelių akimirkų, pelėda pakilo ir išskrido. Andrew, akimis nusekęs ją, tik dabar teužmatė, jog pelėdyne yra ne vienas.
- Whoa... Nemačiau jūsų.
Sumirksėjo, prieidamas arčiau merginos.
- Tikiuosi nepamanei, kad man reikia psichologų pagalbos... Na žinai... pokalbis su pelėda.
Nusijuokė, ištiesdamas ranką.
- Andrew. Andrew Metterson.
Prisistatė, kiek primerkdamas akis ir įsispoksodamas į Monicos veidą.

Andrew garsiai nusijuokė, po tokios Mo pastabos.
- Kokia bloga pirmoji nuomonė apie mane... Reikia taisyti kaip nors.
Nusišypsojo, aiškiai pamanęs, jog gali "kadrinti" Monicą, nors ji ir neatrodė labai jau... suaugusi. Tiesiog nuojauta šnibdžėjo, jog ji jau pilnametė. Vis dar nepaleisdamas Majore rankos, vyras apsižvalgė, tačiau tuoj pat vėl nuvedė žvilgsnį į profesorę.
- Jeigu jūs... na gerai. Jeigu tu jau sutvarkei visus reikalus čia, gal norėtum kavos? Čia pat, atrodo į mokytojų kambarį įleidžia visus.
Vis dar su šypsenėle pasiūlė, aiškiai nenorėdamas paleisti merginos rankos.

- Tu? Juodąją magiją?
Išpūtė akis, aiškiai negalėdamas patikėti.
- WHOA, pavydžiu... aš magijos istoriją... Tu įsivaizduoji koks rizikingas dalykas? Aš galiu užmigti bepasakodamas. Ir tada mane išmestų.
Nusijuokė, paleisdamas Monicos ranką.
- Puiku, vadinasi nei vieno neišvys, ainam
Šyptelėjo ir kažką šnekėdamas merginai, nuėjo kartu su ja.

yaky drasiai zenge i peledyna ir nuejo prie tuscio narvelio

ten kaip ir turejo buti nebuvo peledos. juk savo kytusky su savim atsinese. jau norejo deti ja i narveli bet peleda pradejo graudziai ubauti. staiga yaky prisimine kad turi laiska tai idave peledai. ta apsidziauge ir iskrido.yaky isejo

Erelio Akis dovanu gavo peleda, jis ja atsivede ir pavadino Sniegyne

yaky iejo i peledyna. staiga ji pastebejo ikisiol nematyta ministerijos darbuotoja.

Erelio akis neturėjo ką veikti, todėl nutarė aplankyti sniegynę. Po kelių minučių Erelio akis išleido pelėdą kad nusiųstu direktorei laišką. Sniegynė grįžo su itin puikia žinia...

Luna gavo dovanų pelėdą. Ją ji pavadino Nakties Žvaigžde. Ją Luna atnešė neseniai.

-hm...

- Kas hmmm?

Su ant pečių tupinčia Hedvyga II į pelėdyną įėjo Christine. Pelėdų buvo pilna, ir nesimatė nė vienos laisvos vietos. Christine, vis atsidusdama, pagaliau kažkur kampelyje gale, prie daug pelėdų (nenorėjo, kad ji būtų nuošalėje, viena). Paskui įdėjo ją narvelin ir svajingai į ją pažvelgė.
- Nebijok, aš tuoj grįšiu. Patikėk manim.
Ir labai santūriai, girdėdama pelėdų ūkimą (ar kaip ten), Christine išėjo iš pelėdyno, vis atsigręždama atgalios ir pažvelgdama į savo Hedvygą.

So, kaip ir sakė Hedvygai, Christine grįžo į pelėdyną su kažkokiu rašteliu.

Spoiler:

- Žinai, pas ką siųsti, taigi, skrisk, mano pelėda.
Ištarė ir Hedvyga nuskrido. O pati Christine nuėjo.

Atėjusi į pelėdyną, santūri (kad ir kaip būtų keista), Christ pamatė savo Hedvygą su rašteliu.

Spoiler:

Christ paėmė ir šypsodamasi nuėjo.
/..../
Paskui Christ su lapu grįžo ir parašė atsakymą;

Spoiler:

Vo tadū Christine nuėjo.

Christ vėl atėjo ir vėl rado laišką.

Spoiler:

Atėjo,padėjo savo Pelėdą.
-Na štai patupėk čia,o jei bus nuobodu atskirsk,-mirkt jai ir padeda skanėstą jai.Nueina.

Fi siūstas elfas ramiai atpoškavo į pelėdyną, aplenkdamas jam seniai žinomus ir įsidemėtuinus MV'istų postus, ir apsižvalgęs išsirinko vieną iš pelėdų. Uždėjęs jam laiškelį, išleido, o pats dingo.

Senukas. Pelėdyne atsirado senukas. Kiek laiko apžvilgčiojęs, išsirinko vieną nepažįstamą pelėdą. Davė tai skanėstų.
- Še sau, turėk, maitinkis. - savo pasenusiu balsu teištarė ir, kadangi buvo burtininkas, dingo oru.

(Abigail von Murder, Gab.)

Vis dar buvo prie Sniegynės. Nuėjo.

zukusu katik nusipirko pelėda ir pavadino ja Rune. tada nunešė ja į pelėdyna:
-patupėk čia Rune ,paskui jeigu bus nuobodu galėsi atskristi pas mane.
Runė linksmai suukė ir nusisuko įkitas pelėdas.

Čionais atsivelka Jageris, už žąstų (haaa) tempdamas Beccą ir Kath. Įėjęs, Christian nežymiai susiraukia, aiškiai matomu vaizdu nepatenkintas. Vis dėlto, įėjęs kiek giliau. Jageris patėškia Kath ir Beccą ant žemės. Pora išsigandusių pelėdų pakyla ir išskrenda. Iš vyro lazdelės išskrenda virvės, kurios apsivynioja aplink Kath ir Beccą. Vyras meta žvilgsnį į ateinančią Lydią.
- Čia gi Smito atžalos... - nutęsia, piktokai vyptelėdamas, vis dėlto antipatija tam retriveriui Jagerio viduje vis dar išlikusi. Vyras žengia kelis žingsnius arčiau merginų, nukreipęs lazdelę į ją.
- Kaip manot, kaip jūsų tėtukas reaguotų, jei netyčia kurios nors ranką atgabentų vieną iš pelėdų? - maloniu balsu pasidomi.