-Mano tai kažkur čia.-pasako ir ima raustis tarp daiktu.

Atsidaro spintos duris.
-Na štai kur mano šluota,-šypteli ir ištraukia iš spintos.

-O mano..-pasako ir toliau rausiasi kol ištraukia.
-Čia!

-Gerai, eime. Lela, tu su mumis?

-lieku,- šyptelėjo,- o jūs pasilinksminkit

-Lela, prašau,-nutaiso pupciko akytes.

išsižiojo kažką sakyt, bet nutilo, po kiek laiko įsidrąsino.
-bijau aukščio,- tyliai sušnabždėjo.

-Tik porą ratukų,prašau,-nutaiso ciūciko akytes.

-Taigi ten ne aukštai.

nudelbė akis į grindis ir su koja paišė apskritimus
-aš net neturiu šluotos

-tu meluoji?

-ne,- toliau braižė apskritimus,-šluota...aukštis...gluosnis galiūnas...ir ligoninė...aukščio baimė.
bėrė žodžius.

-Su šluota mažiausiai bėdų. Plius niekas nesiruošia prie gluosnio galiūnio artintis, galim eit į kvidičo aikštę.

-Dar geriau.

-aš tik pažiūrėsiu,- šyptelėjo,- ant šluotos nelipsiu.
Papurtė galvą.

-Tai einam ar ne?

-einam,- ryžtingai šuktelėjo ir pasitvarkius suknelę ištempė drauges.

Nupėdino kartu su draugėmis į kvidičo aikštę.

o tada...
:)

Arabelle atidaro duris ir apževgusi kambarį akimis, pasirinko lovą prie lango.Nuėjo prie lovos paskui save temdama lagaminą.Dar syki apžvelgė viską ir pradėjo dėtis daiktus.Po keletos minučių susidėjo viską ir išėjo iš kambario.