Ji prisideda rankas prie veido ir pučia į jas. Tada nuleidžia delnus:-Esu turėjusi gal septynis...-gužteli pečiais

-Ko tiek mažai?-veizeja i dangu

-Kad supratau, jog nėra ten man to skirtojo.-šypsosi:-Bet šiaip jų buvo daug...trumpi romaniūkščiai...ir ilgesni...

-Aaa.. Aha.. Mat kaip,-burba,-Bet turi kazkatra nusiveizejus ane?

-Gal...gal ir ne.-šypsosi pažiūrėdama į jį. Juk ji vis dar apglėbta Jenseno.

-Tai taip ar ne?

-Na yra du visai nieko.-šypsosi žiūrėdama į jį.:-Vienas iš tų dviejų tu.

- nu sakiau o ka as sakiau,-kikena,- ir visai nieko.

-Beet yra vienas bet.-šypsosi

- bet? As apie tai nesu girdejes.

-Na va išgirdai.-šypsosi:-Man pasipiršo toks profesorius ir sutikau.-juokiasi:-Bet čia ne rimtai.

-o man tai turetu rupeti?

Pavarto akim. Tada išsitraukia pirštines ir jas apsimauna.

vis dar laukia atsakymo
- o jei as ar bet kuris kitas pasipirstu tu irgi sutiktum.

-Sutikčiau tik su tuo kuris man patiktų ir būtų kažkuo panašus į mane.

- tai vadinas sutiktum su visais,-isisiurbia jai lupas.

-Nn...-nebaigia sakyti. Pajutusi tą bučinį jį atsako į jį. Seniai to norėjo, troško.

tvirciau apkabina J, toliau buciuoja.

Ji kažkaip neišlaiko jo svorio ir atsigula ant suolo. Pati stipriai jį apsikabina pritraukdama prie savęs.

uzgules ja, pirstais nuo jos veido patraukia trugdancius plaukus.

Ji numeta kažkur pirštines savo. Rankos palenda po jo švarku/marškinėliais[ką žn kuo?]

atsagsto jos marskineliu sagas.

Ji nurengia jam švarką, tada jį numeta kažkur po suolais. Atsagsto marškinius ir greit jam juos nurengia.

buciuoja jos kakla pecius.

Ji netyčia apdrasko jo nugarą, tada numeta kažkur savo batus po suolu