Ėjo mišku rinkdamas kankorėžius ir akmenis. Netikėtai užmatė kelis taikinius. Iš pažiūros vienas iš jų buvo profesorius, todėl buvo puiki galimybė išeiti iš šios mokyklos ir susitikti su tėvu. Patylomis priėjo prie jų ir pasiėmęs vieną kankorėžį paleido profesoriui jį į galvą.

Booth tik kreivai šypteli ir jau pasisuka eiti. Vis dėl to neišlaikęs, stabteli ir ramiu žvilgsniu paseka kylančią merginą. Įsitikinęs, jog tai tėra dar vienas jos aktorinis etiudas, vyras prunkšteli ir jau vėl gi, ruošiasi eiti, tačiau į galvą šauna mintis, jog imituoti pirštų žymes ant kaklo būtų pernelyg sunku, todėl tyliai nusikeikęs, išsitraukia lazdelę ir greit žengęs porą žingsnių link rato, iškelia lazdelę į Vondur, pradeda ja mosuoti, murmėdamas kažkokius burtažodžius. Šiaip jau, nelabai žino ką daryti, tačiau lyg ir kažkur atmintyje guli pora senų senų atsiminimų iš pamokų. Kai jau atrodo, kad mergina ima leistis, į jo galvą parskrenda taikliai kažkur iš krūmų mestas kankorėžis, vyras iš tos inercijos ir adrenalino, nelabai ką pamąstęs, žaibišku greičiu nukreipia lazdelę į tą pusę.
- Avada Kedavra!
Žalias žaibas nuskrenda į klastuolio, kurį David aiškiai palaikė kokiu gyvunu, bereikalingai trukdančiu jam padėti Daniellai.

Kerai pataikė į Yanbat ir jis tiesiog išskrido iš krūmų.

Daniella tik nusileidus atsigavo o tada pamate kaip profesorius paleido kerus i klastuoli-Manau kazkas skris lauk is mokyklos su manim-Tare Daniella su pagieza tada nuejo iki vaikinoir pazvelge i ta vaiki kuris buvo kiek jaunesnis uz ja.

Yanbat kūnas jau spėjo atšalti.

Pasirodžius, jog kūnas vis dėl to berniuko, David iš kart sustingsta. Neilgam, porai sekundžių.
- Šūdas, - tesugeba ištarti. Jokių abejonių, jog berniukas negyvas nėra, bet David, vis dar nelabai galėdamas patikėti tuo, ką padarė, nužingsniuoja tiesiai prie klastuolio kūno ir pritupia. Ranką uždeda ant jo kaklo. Lūpos neprasiveria nė keiksmažodžiui ir galvoje, atsitojant, susikerta dvi mintys. Vyras nejučiomis pasisuka į Daniellą, vienintelę įvykio liudininkę.
- Viskas per tave, - neišlaikęs ištaria. Šį kartą nepiktu balsu, gal labiau beviltišku. Niekam nesvarbu kas kaltas, kas ne, dabar Dave turės atsakyti už tai, ką padarė.

-Mane kaltini, nori apskusiu tave vaiko nuzudimu ir priekabiavimu prie manes-parode isryskejusias nezymias melynes ant rankos.-arba galiu ji pradanginti sis vaikis neitin bendrauja su tevu, mamos neturi-paziuri i vaiki Daniella-turiu pasiulima as nieko nesakau apie si iviki kunas dings o tau teks manes is sulios nesalinti, nematyti mano nusikaltimu ir gal kartai uzstoti pries kitus profesorius-Daniella kreivai syptelejo .

- Tai nelaimingas atsitikimas...
Tyliai sumurma, žvingsnis vėl nuklysta prie berniuko kūno. Jam netgi pačiam nuo savęs koktu. Galvoje sukasi tik mintys apie tai, kaip išnešti sveiką kailį, apie tai, jog ką tik nutraukė jaunuolio gyvenimą... jokių minčių. O dar prieš keletą metų pats gaudė tokius kaip jis.
Kelias akimirkas žiūrėjęs į Yanbat, pasvėręs visas galiymbes, David įsiklauso į Daniellos pasiūlymą. Vyras lėtai pakelia akis į Vondur.
- Iš kur man žinoti, kad tu vėliau to nepanaudosi prieš mane? - kol kas labai ramiu balsu ištaria. Veide matosi dvejonė, tačiau vos tik išgirdęs pasiūlymą, Booth apsisprendė.

-Man gal jau dabar begti i mokykla pas artimiausia profesore?-Daniella paklause apsisukdama zengdama kelis zingsnius i prieki ir vel zvilgtelejo i David laukdama jo reakcijos bei kraupiai sypsojosi.

Merginai pajudėjus, David parodo visas savo emocijas, ištardamas labai tylų, tačiau aiškiai miško tyloje girdimą "ne" ir žengdamas nedidelį žingsnį link Daniellos. Merginai sustojus, Booth giliau įkvepia ir dar kartą pažvelgia į vos trylikametį berniuką.
- Galėčiau ištrinti tavo atmintį, pasakyti, kad tu buvai nesuvaldoma, atėmei mano lazdelę, nužudei berniuką, tiesiog privalėjau panaudoti tokius kerus, nes tu bėgai... į mokyklą...
Tyliai, vos girdimai, šiek tiek psichopatišku balsu ištaria, prieš akis jau matydamas visą veiksmą. Jis veda Daniellą, kuri į viską žvelgia tuščiomis akimis, jis netyčia susigraudina, prisiminęs šviesaus atminimo berniuką, o juk vyrai neverkia, ypač tokie kaip David, tai būtų vienas iš svariausių įrodymų... Bet ne, Scott turbūt žino kaip susekti kaip buvo panaudoti kerai. Na, kai jis vadovavo štabui, jis žinojo...
Dave grįžta į dabartį ir pakelia akis į Vondur. Vyras lyg dar ir norėtų žiotis ir ginčytis, bet vien jo žvilgsnis pasako, jog jis jau pasidavęs.
- Per daug neįsijausk. Aš nieko nemačiau, tu nieko nematei, - galiausiai viską užtvirtinta trumpu linktelėjimu.

-Zinoma-Daniella pasinadosusi zinomais kerai pakelia vaikina tada kuna padega, viskas sudega iki kaulu o pelenus graziai pakasa po zeme ir kazkoki burtazodi sukalbejusi isaugina is pelenu roze tada atsistoja ir sypteli -baigta.

(( Kaip kartais gerai kad pasirodau (: ))

((jo bet galejai ir nemirt... ))

(( Kodel? Tau kaip tik geriau isejo kad miriau))

David akimis paseka kaip kyla berniuko kūnas, tačiau kai jis užsidega, nejučiomis nusuka galvą ir įsižiūri kažkur į žemę. Booth nė nenujaučia kiek laiko praeina iki kol Vondur praneša, jog viskas baigta. Pakėlęs galvą, Booth įsižiūri į tą rožę. Ir tiesiog žiūri, nelabai ką mąstydamas, mintis, jog reiktų eiti iš čia, neatrodo labai gera.
Dangus pamažu ima švisti, pasirodo pirmieji saulės spinduliai, pabudinantys David iš savotiško, neilgai trukusio letargo. Nežymiai nusipurtęs, Booth pasisuka į Daniellą. Jis žino, jog reiktų padėkoti, vis dėl to ji ištraukė jį, nors giliai širdyje jaučia, jog neilgam.
- Aš eisiu, - ramiu, tyliu balsu ištaria ir dar kartą žvilgtelėjęs į tą rožę, greitu žingsniu patraukia iš miško.

(( Jo, galėjai nemirt, bet va, gera istorija išėjo. :DD ))

-Aga sutrukdei tu man apeigas- Daniella susirado numesta ant zemes verini ir atsisedus ant zemes mergina vel eme kviestis dvasias, nes nebuvo su kuo bendrauti.

Ėjo mišku ir pamatė mergina. Lėtai ėjo link jos.

Mergina buvo susikaupusi todel negirdejo einancio vaikino zingsniu nei traskanciu sakeliu, nieko.

Priėjo prie jos ir kelias minutes prie jos pastovėjo. Po to jam atsibodo ir jis išsiėmęs burtų lazdele, pradėjo baksnoti jai į šoną.

-Nebutina baqdytis-Tare Daniella antra karta jau jos ritualas buvo nutrauktas gal siandien jai bloga diena?-galima ir pasiveikinus atkreipt mano demesi-vis dar sededama ant zemes atsisuko i vaikina.

- Taip neįdomu.- Pasakė šyptelėdamas.- Ritualai uždraustajame miške? Nebijai kad profesoriai pagaus?

-Pagavo, issisukau-syptelejo mergina nutyledama itin svaria informacija-paciam irgi nederetu cia vaikscioti -dar vienas sypsnis ir Daniella atsistojo nusivalydama zemes nuo subines.

- Pažįstu žmones, ir tu kažką nutyli.- Pasakė pasižiūrėdamas į ją.

-Ka nutyliu yra svarbu man-susirinko savo daiktus rata ir simbolius zemeje koja nuvale ir pazvelge i vaikina.

Šyptelėjo ir parodė į rožę.- Rožė.- Papurtė galva.- Nelabai gera mintis, visi suprsas nes šitam miške nelabai daug rožių matyti.