Jasmine labai tyliai ir lėtai, apsiniaukusį ankstyvą rytmetį slinko į apgriuvusią ir jokios reputacijos neturinčią parduotuvę, esančią viename iš prasčiausių Londono rajonų. Ji bandė būti nepastebėta, tad įsisupo į pilkiausią ir ploniausią paltą, apsiavė įprastus, kerzus primenančius batus ir paslėpė nosį tamsiai raudoname šalyje.
Įslinkusi į parduotuvę greitai priėjo prie kasos, su sena pardavėja, žiaumojančią kramtomą gumą ir spoksančią į miniatiūrinį televizoriuko ekraną. Jas tyliai jai sumurmėjo norimo pirkinio apibūdinimą - pigiausių cigarečių pakelį. Moteris nužiūrėjo ją nuo galvos iki kojų ir prunkštelėjusi bedė ilgu nagu į ženklą 'Tabakas nepilnamečiams nepardavinėjamas'. Nestor tyliai nusikeikė - jei galėtų naudoti magiją už mokyklos ribų, nesivargintų ir prašyti - paprasčiausiai atsiskraidintų. Bet kvailos taisyklės yra kvailos ir Jasmine siaubingai nori užsirūkyti.
Ji greitai išėjo iš parduotuvės ir nusivilko iki pirmojo suoliuko, kuris buvo visai prie pastato. Niūria mina ji žiūrėjo į kelis praeinančius žmones ir galvojo, kaip gi gauti sumautų cigarečių.

Anksti ryte, kai visi normalūs žmones dar miega, Brian vaikščiojo po savo būtą ieškodamas cigarečių. Vyras buvo įsitikinęs, kad dar turi kelis pakelius kažkur spintelėje, tačiau po ilgo ieškojimo buvo akivaizdu, kad tų pakelių ten jau senai nėra. Supratęs, kad nėra kitos išeities ir jam teks eiti į parduotuvę, Gontier užsitempė vienus iš siauriausių džinsų, kuriuos turėjo (net neklauskit kiek laiko reikia, kol iš jų išsivaduoji) ir užsidėjo dryžuotus marškinėlius. Kadangi buvo įsitikinęs, jog lauke šalta, užsimetė dar ir juodą švarką, su kuriuo dažniausiai nesiskirdavo. Nuo spintelės pagriebęs piniginę Brian išėjo pro duris ir nulipo purvinais laiptais į apačią. Laiptinė smirdėjo šlapimu ir prastu aliejumi, todėl Gontier, kuris buvo ypač jautrus kvapam, teko sulaikyti kvapą ir kelias akimirkas paprasčiausiai nekvėpuoti. Išėjęs į lauką vyras apsidairė, perbėgo per gatvę ir atidarė nedidelės parduotuvės duris.

Pastebėjusi kažkokį vyrą, išlendanti iš priešais esančio daugiabučio, Jas suraukė antakius ir vien akimis jį nulydėjo iki pat parduotuvės durų. Šis po kelių akimirkų grįžo iš jo, laikydamas rankoje ne ką kitą, o cigarečių pakelį. Nestor prikando lūpą ir greitai atsistojo ant kojų. Net pati nepajuto, kai ji jau stovėjo priešais vyriškį ir ištarė:
- Um... Labas. Nupirk cigarečių? Ar bent jau paskolink vieną, - mergina suklapsėjo akytėmis ir pabandė nutaisyti pačią nekalčiausią veido išraišką. Taip, tai labai puikiai veikia ant žemo ūgio ir švelnių veido bruožų merginų, prašančių tabako. Belaukdama atsakymo, ji nervingai kandžiojo apatinę lūpą ir pirštais drąskė nutriušusius šaliko galus.

Pastebėjęs priešais jį išdygusią merginą, Brian staigiai sustojo ir nejučia nusišypsojo. Jasmine buvo graži, tikrai graži, tačiau aiškiai per jauna, kad rūkytų. Paprastai Brian buvo visiškai nesvarbu kokiais būdais paaugliai save žudo, tačiau kažkodėl nesinorėjo, kad ši mergina nuodytų save nikotinu. Praplėšęs rankoje laikomą pakelį, Brian iš jo išsitraukė cigaretę ir ją pridegęs papurtė galvą:
-Ne,-tyliai sukikenęs vyras suėmė cigaretę dviem pirštais ir patraukė nuo lūpų. Užvertęs galvą, Gontier išpūtė dūmus ir nusišypsojęs merginai ją apėjo. Greit perbėgęs per gatvę, iš kišenės išsitraukė raktą ir jau ketino dingti už laiptinės durų.

Jasmine buvo nuoširdžiai priblokšta, kai vyras atsisakė. Ji kilstelėjo antakius, godžiai žiūrėdama į cigaretę tarp jo pirštų ir galiausiai nukeliaujančią prie lūpų. Kelis kartus sumirksėjusi, ji pastebėjo, kad Brian dingo jai už nugaros ir ši primerkė akis.
- Asilas! - Jas jam surėkė iš paskos. Nesistengė labai įžeisti, tik norėjo trumpai išsakyti savo nuomonę, apie jo atsisakymą. Suraukusi antakius net nesistengė jo pavyti ir įkalbinėti, kad be bent vienos sumautos nikotino dozės ji apvoks sumautą parduotuvę. Arba panaudos magiją. Tas pats nešvarus biznis. Tad ji paprasčiausiai ir toliau stovėjo tarp daugiabučio ir parduotuvės, laukdama kažkokio stebuklo ar ženklo.

Išgirdęs Jasmine įžeidimą, kuris, tiesą sakant, Brian tik prajuokino, vyras sukikeno ir apsisukęs merginai nusiuntė oro bučinį. Dar kurį laiką pakikenęs, Gontier atsirakino duris ir įėjo į laiptinę. Tiesa, vyras per visą tą laiką net nepastebėjo, kad jam traukiant raktus iš kišenės, iš jos iškrito ir pakelis cigarečių.

Jasmine sukikeno, pamačiusi kokiu gestu jai vyras atsilygino. Bet ji toliau stovėjo tarp dviejų pastatų, nežinodama ką daryti, nes aplink nesimatė visiškai jokių žmonių, iš kurių galėjo prašyti cigarečių. Bet tada jos akis užkliudė vos šviesoje atsispindintis pakelis, nukritęs prie pat durų, pro kurias praėjo Brian. Ji kaip vanagas prie grobio nulėkė prie objekto ir virpančiomis rankomis sugraibė pakelį. Išsiėmusi vieną cigaretę, nugrūdo pakelį į palto kišenę ir sugrabaliojusi žiebtuvėlį, po kelių akimirkų jau godžiai traukė dūmus į plaučius. Apsidairiusi ji vėl lėtai nuėjo prie suoliuko ir patogiai įtaisė ant jo sėdynę.

Maždaug po dvidešimt minučių, gatvėje vėl pasirodė Brian'as. Jis kurį laiką ieškojo savo cigarečių namie, manydamas, kad kur nors numetė pakelį, bet galiausiai, kai įsitikino, kad jų niekur nėra, nutarė paieškoti savo nikotinu pripildytų pagaliukų gatvėje. Beveik neabejojo, kad jų ten nebėra, tačiau.. meh, viltis miršta paskutinė. Vos išėjęs per duris vyras atidžiai nužvelgė šaligatvį, kai staiga pastebėjo ant suoliuko sėdinčią ir rūkančią merginą. Atpažinęs, kad tai ta pati pana, kuri jo prašė cigarečių, Brian kreivai šyptelėjo ir priėjo prie suoliuko. Įsitaisęs šalia, pasuko galvą į Jasmine ir nusišypsojo:
-Čia kartais ne mano cigaretės?

Besedėdama ant suoliuko ir palaimingai užsisvajojusi bei paskendusi nelabai tirštuose dūmuose, Jasmine akies krašteliu pastebėjo tą patį juodaplaukį vyrą, su siaubingai ankštomis kelnėmis išeinantį pro duris. Jis atrodė, lyg kažko ieškotų ir Nestor puikiai nujautė ko. Mergina dar kartą įtraukė nuodus į plaučius ir juos išpūtė pro lūpas, kai Brian atsisėdo prie jo ir paklausė klausimo. Jas su lašeliu baimės pažvelgė į jį, bet šis lengvai šypsojosi, tad ji greitai nusuko nuo jo akis. Jautėsi nelabai patogiai ir tikrai rūkė jo cigaretes.
- Eee... Gal? - plonu balseliu sumurmėjo, nukratydama pelenus nuo galiuko. Galiausiai ji atsiduso. - Galiu sumokėti, jeigu nori.

Kreivai šyptelėjęs Brian papurtė galvą ir ranka perbraukė per juodus, kiek susivėlusius ir šiandien dar nešukuotus plaukus. Krenkštelėjęs pagaliau prakalbo:
-Nee, nereikia, turėkis. Jau geriau rūkyk šitas, o ne tą pigų šlamštą,-numojęs ranka Brian prikando lūpą ir susidomėjęs pažvelgė į Jasmine. Kurį laiką akimis tyrinėjęs jos veidą, paklausė visai ne į temą,-Moki derint gitarą? Maniškė visiškai išsiderinus.

Jasmine menkai šyptelėjo ir atsidususi sutrynė nuorūką į suoliuką. Numetusi atlieką tiesiai ant žemės, ji prisitraukė kojas prie savo pilvo ir jas apglėbė rankomis. Ji matė, kad Brian žiūri į ją, bet pabandė nepaisyti dėmesio, kai šis paklausė nei į tvorą nei į mietą. Ji kiek sutrikusi nukreipė akis į vyro veidą.
- Lyg ir moku. Reikia pagalbos? - Jas vyptelėjo.

-Aha. Turiu daug darbo ir mažai laiko. Einam,-net neklausęs, ar Jasmine apskritai nori su juo eiti, Brian atsistojo ir perbraukė ranka per juodus plaukus. Kažką prisiminęs, liepė Jasmine palaukti ir trumpam dingo šalia esančioje parduotuvėje. Grįžęs su keliais pakeliais cigarečių, vyras nusišypsojo ir nusivedė Jasmine į savo butą.