- Oi oi oi kokie mes pasipūtę.
Sukikeno.
- Aš mėgstu tik stebėt kvidičą. Bet ne žaist.
Nusipurtė vien dėl minties, kad bežaisdama gali nusilaužti nagą.

Hetė stryktlėjo iš vietos, kad net suolelis sudrebėjo.
- Gerai. Kur?
Išsišiepė.

Hetė gailiai pažiūrėjo į savo dailius nagučius.
- Kodėl gi ne.
Gūžtelėjo pečiais ir sukikeno.

-Ai jau kažkayp pavargau..Gal dar susimatysim,nju aišku taip..Ikiz Hetė.-šyptelėjo ir apkabinusi BFF nuėjo.

Gittė užlipo ir atsisėdo ant suolelio tribunų viršuje. Stebėjo skraidančius burtininkus, mokinius, ir žiūrėjo į kuo toliau, tuo daugiau mėlynuojantį dangų... Paėmė lapą ir kažką užrašė apie dangų. Svajingo. Žavingo. Nuostabaus. Git žiūrėdama į dangų, į baltų debesų formas: vienas- kaip avinėlis, kitas-kaip angelas, o kitas- pailgas, pailgas- lyg kelias į dangaus viršų. Ji aprašė ką ji mato danguje, įsikišo lapą į rankinuką ir vis dar apie kažką svajodama nulipo žemyn.

Įeina į tribūną ir laukia rungtynių.