Prie ežerėlio pasigirdo burzgėjimas. Tai buvo mašina. Lili su broliu iš paskos išlipo iš mašinos ir nuėjo prie ežerėlio. Lilianne nekreipė dėmesio į brolį ir nuėjo prie ežero, pamirkiuis basas kojas ežerėlio vandenin. Nusipurtė, kadangi buvo labai šaltas vanduo. Trumpan atsisuko į brolį. Tas nieko nedarė, tik truputį pradėjo judėti link jos, kaip ji matė, taigi ji nusisukusi pradėjo bėgioti po smėlį. Ji tiesiog džiaugėsi vasara, neseniai atėjusia. Nors ir oras menkai tešildė, ji džiaugėsi tuo, ką turi. Atsisuko į brolį ir pamojo ranka, sakydama:
- Ateik, pamatysi, čia smagu.
Pasakiusi tai, vėl nusisuko, pabraidė pakrante ir sustojo, pamaniusi, kad reiktų ir broliuko palaukti.

Calvinas greit pribėgo pre sesers, pabraidė po pakrantę. Nuėjęs nusižiovavo.
-Sesyt, aš gal jau važiuosiu namo, ką? Nepyk, bet jau man laikas, žiūrėk, tuoj naktis ateina....

Lili neprarado nuotaikos ir šyptelėjusi broliui pasakė:
-Gerai. Tada sėdam mašinon ir kai nuvešiu prie savo laiptinės buto, Tu galėsi su savo mašina važiuoti namo.
Abu įsėdo mašinon. Lilianne nuvažiavo link savo buto su broliu.