- Vau, Ron, tokios įsiutusios tavęs dar nemačiau.
Sumirksėjo Mo. Nenorėdama artintis prie patiestio trolio, mergina grįžo prie draugių.
- Tai... viskas? Basta? Nužudei tu jį?
Beveik pašnibždom paklausė.

-asta lvista bebe,-issisiepe.
-nu tai tipo jo,-nusijuoke.
-gesik sviesas, akis skauda.

- Tai bliaha akinius įsigyk.
Susiraukė Mo, specialiai prikišdama lazdelę prie Ron veido.
- Žudikė.
Prisimerkusi metė.
- Bet už tai aš tave ir myyyliu.
Sukikeno.
- Žiūrėk, kiek pasakoja legenda apie visagalį berniuką su juokingu randu Poterį, tai šis tunelis turėtų vest iki Kiauliasodžio. Pinigų turiu truputį pasiėmus, reikia atnaujint lazdelę, dar ka-ką... varom?
Išsišiepė.

-o tai bene ne,-issisiepe ir nubego i tamsa.

Mo nušokavo paskui merginas,, stengdamasi neatsimušt į sieną ar šiaip, kokį trolį.

atsisuko i riksmo puse.
-alice? erzini?

Išgirdusim šliaužiojimą, urzgimą, trypimą ir dar begalę kitų garsų, Mo pradėjo klykt taip, kad net per tunelį visą nuskambėjo.
- Mes nebeišeisim iš čia gyvos, mes pasmerktos, aaaaa...
Čiut ne verkdama šūkavo ir užsikabino kažkuriai merginai ant kaklo.

-nagi, neverkit cia...-issitarukė lazdele ir pasviete i Alice.
-cia tik paprastas didelis voriukas... na gal siek tiek ped didelis kaip voriukas, bet jis tikrai jusu nenuzudys.-nubaide ji.
-patenkintos?

-krepsini zaist... mes juk eina i skarsini skersgatvy,-juokiasi

- Voriukas, nu gražu. Pirmai trolis, po to voras, kas bus toliau?
Prunkštelėjo Mo ir pavartė akis.
- Ne, viskas, šviesos aš daugiau nebeišjungsiu.
Pavartė galvą. Sumosavusi savo lazdele sumurmėjo lumos maxima.
- Ei, bet panos... šitas tunelis veda į Kiaulės sodą, ne į skersgatvį...
Prikando lūpą.

-vienas ir tas pac, svarbu kazkur veda,-issisiepe.

- Ai nu, ok, bet tada eik tu pirma.
Sukikeno ir atsidūrusi Kath/Ron už nugaros, ją stumtelėjo. Bala žino kokių dar ten tam tunely velnių yra.

nuejo ((parasykit betkur kiauliasody kur islysim))

{Alice, leidžiama tik suaugusiems}
Erelio akis įėjo į tunelį. Pačios slaptosios durys atsivėrė savaime.

-aš gal geriau begu kol niekas nepamate. iki,-dingo.

Christine, vos praėjusi pro Gluosnį Galiūną, su kažkokiu vyriškiu atėjo čia.
-Kokiuu mes čia reikalu? Ir kas čiaa?
Dusdama paklausė.
-Neklausinėk,-vyptelėjo tas.-Ateisi, pamatysi.
Nuvedė ją prie kažkokios skrynios. Ch net nenumanė, kas čia per dalykas.
-Ar žinai kas čia yra?
-Žmooooge, aš šitoj vietoj gyvenime nebuvau ir nenorėčiau būt,-tris kartus trenkė moteris jam per pakaušį (aišku, nestipriai).
-Baigi,-užklykė tas.-Aš tuoj tau parodysiu.
Ir atidarė skrynią. O joje... pilna kažkokių keistų, raudonų, mėlynų, oranžinių, rožinių, violetinių pakabukų.
-Nu ir kas čia?-dėbtelėjo į vyriškį Christ.
-Čia yr Stebuklingieji pakabukai, pagal mane. Ir aš noriu, kad tu...
-Ko?
-Paimtum jų saują čia ir dabar.
-What? Are you stupid?-nusikrenkštė Christine.-Niekada neimsiu tokių nesąmonių.. Aišku tau?
-Aaaa. Absolutely not ,-tarė vyras.-Tau ką, nereikia stebuklingos galios or smth like that?
-Absolutely not,-pakreipė galvą.- Paleisk mane, Chris'ai.
-Nooot,-sušuko vyras.-Man jų reikia. Paimk.
-Jeigu nori tai ir pats pasiimk, gerai?-vožė jam, tas krito, ir ji pabėgo.

Kim atsistojo,nusivalė purvą nuo savo švarko.. Nieko ypatingo,pagalvojo ir ėme dairytis. Kim vaikštinėjo tuneliais kol pamatė duris. Šios buvo užrakintos,ši pasiėme lazdelę,sumojavo ir ištarė: ''Raneto!'' ir durys atsivėrė. Ten gulėjo kažkoks berniukas,jaunas,sakyčiau,antrakursis. Kim nerūpėjo vaikai bet ši,neturėjusi ką veikti priėjo prie jo ir pažiurėjo pulsą. Šis kvėpavo,retai. Kim vėl sumojavo lazdele ''Rennervate!'' bet nieko nebuvo. Ši jį pakratė,bet jis vistiek gulėjo. Kim atsistojo,ėjo link durų ir staiga išgirdo balsą. Ji atsisuko ir berniukas kėlesi. Ši jau taip tyngėjo grįžt todėl ji nusisuko ir trenkė duris. Po pasivaikštinėjimu ši sugrįžo į kiemą.