Gana erdvus kambarys, prie didžiulio lango stovi rašomasis salas, atsuktas į durų pusę. Prie sienos - sena nutriušusi sofa, keli kėslai, kitoje pusėje spintos, einančios per visą sieną, jose sukrauti dokumentai. Netoli stalo- seifas, kuriame laikomi patys svarbiausi dokumentai.

Anna įėjo į kabinetą ir įkalčius užrakino stalčiuje. Mergina vaikščiojo po kabinetą ir galvojo apie vakarykštį susitikimą, visa tai kėlė daug mįslių ir ji norėjo viską išsiaiškinti. Šįkart ji pasistengs ir nebus tokia silpna. Iš stalčiaus išsitraukė keletą peilių ir patogiai įsitaisiusi savo kėdėje, mėtė peilius į taikinį, prikabintą prie durų. Anna patenkinta šypsojosi, dar nebuvo praradus gebėjimo taikliai mėtyti, bet jos hobis realiam gyvenime neteikė jokios naudos. Atsikėlusi priėjo prie durų ir surinko peilius. Jautėsi truputi pavargusi, nes visą naktį nemiegojo. Atsisėdusi atgal į savo vietą, sudėjo peilius atgal į stalčių, šalia jos taip mėgstamo ginklo. Annai visad patiko žiobariški daiktai, net jos apranga buvo žiobariška. Nors visiems sakydavo, kad tai tik tam, kad įsilietų tarp žmonių ir galėtų tirt bylas Londone, pati puikiai žinojo, kad tai nevisai tiesa. Pagaliau mergina susikaupė tam, kad galėtų pradėt tvarkyt Gerrard bylos dokumentus, bet jai ne vis neišėjo iš galvos Christiano pasakyti žodžiai, kad ji per jauna ir per graži aurorės darbui. Paskutinį kart nuvijusi tokias mintis tęsė darbą.

Krūptelėjo nuo beldimo.
-em...prašom,- šuktelėjo.

- Aš tavo vietoj taip nesielgčiau, tu neturi papų, jų nepaveiksi!
Sukuždėjo Mattui po to, kai jis atstatė savo... krūtinę. Tam baigus savo kalbą, Mo pritardama palinksėjo.

- Taip, mes kovosim, mūsų amžius ir galimybės (daugumoj sričių) peržengia mūsų turimą kursą!
Pasipiktino Mo.
- O jei ne...
Nutęsė, atkišdama vos vos pravirą nedidėlę dėžutę, iš kurios sklido BAISI smarvė.
- ...visa Ministerija prasmirs kiaušiniais.
Prikando lūpą

Kiaušiniui tėškusis žemėn, Mo suklykė ir užsispaudusi nosį tūpė žemėn.
- Tebūnie tai įspėjimas.
Užkimšta nosimi tarė darbuotojams ir neva grėsmingai prisimerkė. Net jei ir atrodė idiotiškai.

- Ei, taupyk, liko tik penkiolika.
Sušnibždėjo Mattui ir Beccei. Atsižvelgusi į tai, kokiu tempu jie mėto kiaušinius, Mo rimtai sunerimo, kad visai netrukus dėžutėj nebeturės nieko.

- Jie į mūsų veiksmus neduoda jokio atsako.
Prikando lūpą nužvelgusi Anną ir Chrisą.
- Aš šiūlau prasinešt ir per kitus lygius.
Išsišiepė.

- Eii, žmonės, gal rimtai traukiamės?
Pasiūlė draugams po Chriso pareiškimo.