-Baik!,-piūrėjusi į Becc pusę persigando.-stojuosi, patenkinta?-stobedama kaip įbesta žiūrejo tai į Becca tai i Lydia

Pagaliau ūkvedys priartėja prie vartų iš kitos pusės.
- Po velnių, per jus man teko išsiversti iš lovos... kitą kartą turėsit praleisti visą naktį čia, tegu kramto tie vilkolakiai, ar man rūpi... - toliau bambėdamas ir net nepastebėdamas tamsoje pasislėpusių Jagerio bei Lydios, ūkvedys įkiša kažkokį itin stebuklingą raktą į spyną ir pamažu jį pradeda sukti. Sugirgždėję, vartai pagaliau atsidaro.

Vos tik išgirdęs, kad ūkvedys visai prie pat, Jageris pasitraukia į kažkokio medžio esančio netoliese metamą šešėlį, vienos rankos pagalba ten atsitempdamas ir Lydią. Vos tik vartai girgždėdami atsidaro, Christian kiek pakreipia lazdelę nuo Katherine galvos ir visai jai pro pakaušį pasiunčia žalią žaibą tiesiai senam ir sukriošusiam ūkvedžiui į širdį. Daugiau nieko nelaukęs, vyras sparčiu žingsniu nueina prie Beccos ir Katherine ir itin stipriai sugriebęs jas už nu tų vietų tarp alkūnių ir pečių, nusitempia į Hogvartso pusę.

Lydia nerodydama jokių emocijų dar vis laiko lazdelę prie švilpės, tik šį kartą nutaikytą jai į gerklę. Palyginus švelniai ji pagriebia mokinę už sprando ir tylėdama nuseka paskui Jager'į pro atrakintus vartus. Perlipusi per senio lavoną vypteli.