Smitas, žiauriai apstulbęs, jog jam nereikia dabar per prievartą guldyt Gerrard ir nereikia šiaip bandyti jos pralaužti, atsigauna tik po kelių sekundžių bučinio ir rankomis apsiveja jos liemenį.
- Tokia tu man labiau patinki.
Linksmai sukikena pauzėje tarp bučinių, nepagailėdamas jų nei merginos kaklui, nei kitoms vietoms. Nuslinkęs kažkur arčiau krūtinės vaikinas neberanda Lynn lūpų, todėl ilgokai grabalioja ją, pakol vėl pratęsia bučinį. Priėmęs tokį Gerrard elgesį kaip žalią šviesą, Aštas prisitraukė ją dar arčiau ir kaip čia pasakius... sukėlė jos kojas sau už nugaros, šitaip veiksmą pakeisdamas dar patogesniu.

Gerrard sukikeno.
- patinku? Kažkas naujo..- išsišiepė ir betęsdama bučinį, susigrabaliojo lietpalčio diržą. Atlaisvinus jį, mestelėjo rankas atgal ir neatitraukdama lūpų, nusitraukė drabužį ir švystelėjo toliau. Gerrard rankos atsirado Smithui ant kaklo ir viena po kitos nuslydo krūtine.
- kur po galais tavo marškiniai?- visai pamiršus apie striptizą, paklausė, bet atsakymas jai menkai rūpėjo.

- Ha, neapsimetinėk, kad nepastebėjai to prieš... like... tada, kai pasirodei Hoge.
Šyptelėjo, prieš tai atsitraukęs. Įvertinęs Lynn drabužių kiekį, pašalino josios viršutinę rūbų dalį ir grįžo prie bučinių, leisdamas rankoms atsidžiaugti apnuogintu merginos kūnu. Po keletos akimirkų sumetęs rankas Gerrard kažkur ant klubų, lėtai, nenutraukdamas bučinio, paguldė ją ant žemės ir tęsė jau kiek surimtėjusias glamones.
- Marškiniai? Dingo pirmame lygyje.
sumurmėjo.

Lynn ketino darbuotis su diržu, kai sumąstė, kad taip jai nepatogu. Kažkaip sugebėjusi apsiversti su Smith'u, atsidūrė viršuj ir knabinėjo sagtį.
- Tu šiaip žmoną turi. Ir beveik vaiką,- nei iš šio nei iš to leptelėjo, bet nemanė, kad pabudins sąžinę, todėl atsegus diržą, pirštais pamažu traukė kelnes žemyn, nepamiršdama prisitraukt prie veido ir tęst laižiaką.


[[ labos, honey!! xDDDDDDD ]]

(( Labos?! Ass, pačioje įdomiausioje vietoje. :DDDD Labos, labos. (smirk) ))

- Smitas eilinį kartą silpnoji lytis. Miela, malonu.
Sukikeno, nors iš tikrųjų buvo ganėtinai patenkintas tokiu pokyčiu. Užmetęs rankas ant Lynn liemens, pamažu jas nuleido žemyn, prie džinsų ar kažko panašaus. Paknibinėjęs sagą, nutempė juos žemyn, kiek leido Gerrard padėtis.
- Todėl tai ir yra paskutinis šansas. Plius juk kartais galima į kairę... Nū... tris... ne, keturis kartus per mėnesį.
Šyptelėjo, kelis kart delnais perbraukdamas per merginos liemenį. Nutempęs juos Lynn ant nugaros, dar kartą pakeitė padėtį, pats atsidurdamas viršuje ir radęs laisvą akimirką nuo bučinių, ėmėsi Gerrard džinsų pašalinimo.

Ten illlgai illlgai viskas vyko. Labai ilgai. Irrr ten žiaaaauriai garsūs garsai po visą barą skleidės. Ir visą rūsį nusiaubė. Karočia, jau ten visai visai po visko, Smitas ten rengėsi rengėsi, galų gale susitvarkęs visą apatinę dalį, patingėjęs atsirėmė į kažkokią statinę, susigraibė butelį. Pasistatęs jį šalia savęs, apieškojo kišenes ir gan ilgai krapštėsi su pakeliu cigarečiu, pakol po kažkur pusės minutės, palaimingai traukė, karts nuo karto užsiversdamas butelį.
- Vsio, Smito to do list'as užbaigtas.
Tyliai sukikeno.

- Aš nuo to laiko kurpiau planus! Čia viskas buvo suplanuota.
Iškalbingai linktelėjo ir sukikeno, tačiau staigiai surimtėjo.
- Gal bent įsivaizduoji kur mano marškinėliai?
Smalsiai pasiteiravo, apžvelgdamas visą rūsį, aiškiai neatsimindamas, jog šiuos paliko kažkur už baro. Gūžtelėjęs pečiais, Aštas neskubėdamas pakilo nuo žemės ir nužingsniavo link Gerrard.
- Niekada gyvenime nepamirši šito. Pažadu. Aš pasistengsiu, kad nepamirštum. Ar tu įsivaizduoji? Gerrard pasidavė Smitui...
Piktdžiugiškai sukikeno, aiškiai nejausdamas pasikeitimo jų santykiuose prieš ir po. Užsivertęs butelį, nugėrė gerą dalį jo ir atitraukęs jį nuo lūpų ir sušnypštė.
- Tššššššššššššš.... Sakyk visiems, kad tu mano pusseserė ir mes čia ieškojom mano marškinėlių, tada tu susitrenkei galvą, aš tau dariau operaciją, tau labai skaudėjo ir todėl tu... cough cough... skleidei garsus.
Prisimerkęs sulinksėjo.

- Užtat aš patikėčiau!
Linksmai sukrykštė, suplodamas katučių. Staigiai surimtėjęs, prisimerkė.
- Ne. Bet tu to nežinai. Ir jos nežino.
Pakilnojo antakius, užsiversdamas butelį, kai mergina šį iš jo atėmė. Jau pasiruošęs atsiimti jį atgal, vaikinas nuleido galvą į jam ištiestą skudurą, pats jo visiškai nematydamas.
- ėėė... koks aš stiliovas... šešios skylės ir dvigubai mažesnė negu man reikia.
Po ilgo stenėjimo ir keiksmų, Aštas pagaliau užsidėjo šitą skudurą.
- Tu įsitikinusi, jog šitas mano?
Lėtai iškėlė antakius.

Smitas sumirksėjo ir suėmė skudurą rankomis, kad galėtų bent kiek jį pamatyti.
- Wheeeee, čia parašyta "I luv mama". Ha.....
Sukikeno, tuo pačiu šiaip ne taip nusimaudamas "marškinėlius".
- Rimtai? O ten gal irgi kas nors vyko? Nes jeigu vyko, vadinasi visi matė, o jeigu visi matė, vadinasi sužinos Smith, o jeigu sužinos, tiek man tiek tau...
Šnekėjo greitakalbe, su daug gestų, kol galų gale sustojo, kad galėtų įkvėpti.
- PZDC.
Užbaigė linktelėjimu ir pasisuko į Lynn.
- Gerai. Aš einu į viršų, o tu išeik po poros minučių ir apsimesk, kad mes čia buvo ne kartu.
Išdėstė planą ir nė nesulaukęs patvirtinimo, nušokavo į viršų, keliose vietose susidauždamas galvą.

Lynn giliai įkvėpė, nusisuko nuo durų. Smithui išėjus ji kurį laiką stovėjo tamsoj. Dar kartą apsičiupinėjo kruviną nosį.
- vieenas ..*ilga pauzė* du!- rovė iš rūsio ir tik iš trečio karto pataikė į duris.