- Prisirakinsiu tave Klastūnyno bendrabutyje ir laikysiu ištisai ten, - linktelėjo, kalbėdamas neįtikėtinai rimtu balsu. Sulaukęs bučkio, Daniel šyptelėjo ir sutrynė cigaretę į stalą.

-O jei man į vė cė reikės?-ir vėl nutaisė liūdną snukelį.

- Padėsiu puodelį šalia, - išsišiepė, trumpai žvilgtelėdamas į Zaichiką.
- Arba geriau prirakinsiu kur nors netoli tualeto. Už šniūrelio, - pakilnojo antakius.

-O jei aš įsižeisiu?-suraukė kaktą.

- O kodėl tu turėtum įsižeisti? Gi fainiai, visi patogumai, - sukikeno, atsiremdamas į sofos atlošą. - Dar ir...e... paklodę patiesiu, bus tobula, - išsišiepė, galvą pasukdamas į Chiką.

-Nieko čia tobulo.-suraukė lūpytes.

- O kas tau yra tobula? - jau kiek surimtėjęs, nežymiai kilstelėjo vieną antakį, aiškiai susidomėjęs Zaichik atsakymu.

-Rytas su mylimuoju, kai jis šypsodamsis pasako "labas rytas, princese" ir atneša į lova kavos.-užsisvajojo Zaičė.

Išgirdęs vat tokį vat absurdą, Daniel neišlaikęs žiauriai suprunkštė, net į priekį palinkdamas. Dar keliolika sekundžių pakikenęs, Maddock vėl atsirėmė į atlošą ir nubraukė įsivaizduojamą ašarėlę.
- Tu beviltiška, - vis dar kikendamas sumurmėjo.

-AŠ romantikė.-pakraipė galvą mergina.

- O tai beveik tas pats, - jau pagaliau nustojęs juoktis ištarė, tuo pačiu ir linktelėdamas. - Mano romantika baigsis ties bombonkių maišeliu, bijūnais iš daržo ir lova, - vėl nusijuokė.

-Kiekvienam savo.-šyptelėjo, žinoma kiek nepatenkinta, kad liko nesuprasta.

Pamatęs, kad mergina nelabai patenkinta tokiu Daniel elgesiu, vaikinas pavartė akis. Viena ranka apkabinęs Zaichiką, pavertė ją link savęs.
- Nūūūūūū... bus tos kavos... jeigu pažadi miegot ilgiau už mane, - išsišiepė.

-Taaai čia faaaaktas,-išsišiepė ir prisispaudė dar arčiau vaikino.

- Aš šiaip žiauriai ilgai miegu. Galiu išbūt nemiegojęs iki trijų parų, bet jeigu jau smingu, tai smingu labai ilgam. Tai patikėk, mane pralenkti bus labai sunku, žiūrėsim kas kam kavą neš, - sukikeno, atremdamas galvą į Zaichiko galvą.
- Noriu valgyt, - taip visai ne į temą subambėjo, susiraukdamas.

-Einam į kavinę, jei nori,-šyptelėjo.

- Hmmmmmmm..... - numykė, alia labai susimąstęs girdimu pasiūlymu, kiek pakraipęs galvą, vaikinas linktelėjo.
- Bet moki tu, - sukikeno, pakildamas nuo sofos. Vaikinas apėjo kambariuką, susirinko rūbus, užsimetė juos ant savęs ir tada sustojo netoliese durų, laukdamas, pakol susiruoš ir Chika.

Taipogi greitai pakilusi nuo sofutės, Zuika susirinko visas šmutkes, apsirengė of koz, bet...
-Mano batai buvo trys, du nup*zdino Kazys, kad nebūtų žiemą šaltą, jis nup*zdino ir mano trauzus...

Po tokio itin įdomaus ir intelektualaus išsireiškimo, Daniel ėmė žiauriai garsiai juoktis. Pagaliau susitramdęs, Dan dar porą kart sukikeno.
- Tu žiauriai iškalbinga, - palinksėjo, apsižvalgydamas ir ieškodamas kur čia galėtų būti Zaichiko ieškomas apdangalas.

-Žinaaaaaaaaaaaaaaaau,-išsiviepė Zaichė galiausia susiradusi ir užsimaukšlinusi kelnaites.-Bet batai tai mirėėėė!-vos neapsiašarojo.

- Nieeeko, basa paplevensi, - šyptelėjo. - Einam? Ar dar ką atsiminsi pametusi? - kilstelėjo antakius.

Pasiimusi savo rankinę ir su vienu rastu kablu Zaichė priėjo prie Danielio.
-Tai einam...-šniurkštelėjo.

Kadangi kaip jau buvo galima suprasti Danielis nelabai linkęs į tuos romantiškesnius dalykus, todėl tiesiog nei paėmęs Zaichiką už delno, paprasčiausiai nubinzeno kartu su ja lauk.