Fi suklinksėjo.
- Kodėl visada Tu turi kažką geriau negu aš? - galutinai suzyzė atsisukdama į Angel.

-Aha. Tu Didmoterinę vis dar turi, o man dėl Katilo su šitu asilu rietis reikia,- mostelėjo į Chris'ą.- Nesvaik,- pervertė akis.

- Pft. Rado ką lygint, Didmoterinę su rūžavu triratuku. - niūriai sumurmėjo, ir užsivertė bonkę.

Angel'ei mojuojant pirštu Chrisui prieš nosį, šis kiek atsitraukė ir užsivertė butelį.
- Ok. I'm talking, - patraukęs lūpas nuo butelio atsisuko į Angel. - Be to, todėl ir sakiau, kad iš manęs iškamša ar iškaba, ar kitoks šė gautųsi nekoks, - palinksėjo galva. - O bilobilą jau gėriau, - patempė lūpą. - Reiks gert daugiau, - išsišiepė lyg mėgaudamasis ta mintimi. Ch. grįžo iš savo svajonių apie daaug bilobilo tik po Fi paaiškinimo, kur vaikinas tikrai jos nematė.
- Taip ir maniau, kad tu ta... - susiraukė. - Foi.. Fainora. Ne. F.. P.. Fiano... FIONA! - sukrykštė, bet tuoj pat užsičiaupė. Prisimerkęs nužvelgė Fi. - O tu išgražėjus, - įvertino ir užsivertė butelį.
Fionai šūktelėjus, Ch. atsisuko į skraidantį rožinį triratuką. Žinoma, jokio panašaus daikto vaikinas nepamatė. Atsukęs galvą į Fi pastebėjo, kaip ši susigrūda popkornus. Susiraukęs Ch. gurkštelėjo ugninės ir, taip pabaigęs butelį, pastatė jį ant žemės. Angel pasiūlius vaikinas paėmė saują popkornų ir po kelis susimetė į burną. Sužiaumojęs.. t.y. sukramtęs popkornus užsigėrė ugnine.
- Ei, aš nesu asilas... - susiraukė. Mintyse užbaigė Na gerai, gal šiek tiek, bet vis tieeeek.

[[Kadangi nėra ką veikt... :DD]]

Lola klupinėdama ir slidinėdama šiaip ne taip įėjo į Katilą. Keistai apsidairė ir įkišo nosį į lapelį, kuriame buvo kaip su vištos koja surašytos įvairios lankytinos užeigos. Susiraukusi papurtė galvą, bo nieko neįskaitė, ir galop numetusi paltą ant kažkokios kabyklos, nupėdino iki baro. Patogiau įsitaisė kėdutėje ir užkėlusi koją ant kojos pasirėmė į stalviršį. Prisimerkusi žiopsojo į žmones, kažką kalbančius tarpusavyje.

Pamatęs naują veidą, Ch. kaip mat prisistatė prie panelės.
- Gal ką užsisakysi? - paklausė pakišdamas Lolai po nosimi kainoraštį.

Nustebinta greito aptarnavimo Lithgow išsišiepė.
- Afkorz. Noriu... - perbėgo akytėmis per sąrašą. - Eh, ugninės, ko gi dar. - gūžtelėjo petukais sumurmėjusi.

Ch. susiraukė.
- Metai? - kilstelėjo antakius. Merginai nespėjus atsakyti prunkštelėjo ir išsišiepęs pastatė prieš ją ugninės butelį.

Fi, išgirdusi, kaip Chrisas pagaliau šūkteli jos vardą, tuo metu kaip tik gėrė ugninę, todėl iš to šoko ir cyptelėjimo iš burnos išlekė nemažas kiekis skysčio tiesiai į kitą baro pusę.
- Pažiūrėk, kiek ugninės per Tave išeikvojau. - pagrūmojo pirštu į Ch. Išgirdusi komplimentą nuleido rankas.
- Žinok nėštumas, atminties praradimas, ir vyro netektis tikrai daug grožio man pridėjo. Turėtum ir Tu pabandyti. - energingai linktelėjo. Tada pamačiusi įeinant kažkokią mokinę, atsisuko į ją.
- Kas Tu tokia būsi? - susiraukė ir jai nematant tuoj pat atėmė geriausių užeigų sąrašą.
- Ėėėėė mergyt. Kur Šluot... pfų. Didmoterinė, a? - susiraukusi tyrinėjo lapelio turinį.

Sulaukusi ugninės butelio laimingai suploja katučių ir gurkšteli.
- Tarp kitko, septyniolika. - kuo rimčiausiai palinksi galva. Dar sekundėlę pagurkšnoja gėrimą ir apsidairo lapelio.
- Didmoterinė? - suraukusi antakius prisigretina prie Fi ir taip pat įsistebeilija į lapelį. - Molė draugė. Neparašė. - gūžtelėjo pečiais.

- Nereikia čia spjaudytis ir ugninės neišeikvosi, - palinksėjo galvą Ch., kai jį pasiekė ugninė iš Fi burnos. Nusibraukęs ugninę nuo veido, vaikinas užsivertė butelį, taigi tolesnės Fi kalbos ir neklausė. Išgirdęs Lolą, teigiančią, jog jai jau septyniolika, Ch. prunkštelėjo.
- Gali sakyti tiesą, niekas per galvą už tai neduos ir butelio neatims, - išsišiepė.

Lola susiraukė. Nekentė, kai ją žmonės vadina melage.
- Man tikrai septyniolika. - kilstelėjo antakį ir sučiaupusi lūpas nusmeigė Chrisą žvilgsniu. Paskui keliais gurkšniais pribaigė butelį ir pareikalavo kito.

Fi prisimerkė.
- Koks tos Tavo draugės vardas ir socialinis numeris? - su apsimestu abejingumu paklausė jau kurdama planus kaip kankins tą padarą.

- Vardas? Kažkokia... Bratislava. - kiek pagalvojusi pasakė.
- E... Numeris, numeris... - pakrapštė makaulę. Jau žiojosi sakyti, kad nežino tos bjaurutės numerio, bet įtariai prisimerkė. - o kam tau jo? - kilstelėjo ploną antakį.

Ch. pagūžčiojo pečiais ir pastatė priešais Lolą dar vieną butelį ugninės. Gerdamas savo stebėjo Fi ir Lolą.

Lola vėl išsišiepė, bo patikėjo, kad visi patikėjo jos amžiumi. Sugriebusi bonkę užsivertė viršun. Šiame esantis skystis pradėjo burbuliuoti.
- Žo. Kas jūs per vieni? - lyg tarp kitko paklausė.

- Mes geri žmonės, - palinksėjo galva. - O tu kas per viena? - kilstelėjo antakius. - Anksčiau tavęs nemačiau. Arba naujokė, arba čia dar nesilankei, - susiraukė ir užsivertė butelį.

- Tikrai geri? - abejodama papūtė lūpas ir dar keliais lašais pamažino ugninės butelio turinį.
- Aš tiesiog niekur nesireiškiau. - gūžtelėjo petukais.

Ch. prunkštelėjo.
- Aišku ne. Tokiais tik apsimetam, - palinksėjo galva ir gurkštelėjo ugninės. Tuomet pasilenkė prie Lolos ir sukuždėjo merginai į ausį. - O va tų vat moterų saugokis. Jos ruošiasi skersti žmones ir daryti Šluotinės iškabas, - atsitraukė nuo Lolos ir išgėrė paskutinį lašą iš butelio. Pasiėmė kitą.

- Man patinka sąžiningumas. - sukrizeno ir dar gurkštelėjo ugninės. Išgirdusi apie moteras tik išpūtė akutes ir suklapsėjo blakstienomis.
- Čia... Rimtai? - papurtė galvą.

- Absoliučiai, - prisimerkė. - Sakė, kad jau manęs tokia dalia laukia, bet aš vis viliuosi... - šniurkštelėjo ir atsidaręs naują butelį ėmė gerti.

- Siaubinga. Kur šis pasaulis ritasi... Dėl verslo bet ką padarys. - kietai sučiaupusi lūpas palinksėjo ir dabaigė dar vieną butelį.
- Žiek. O nėra tokio dalyko kaip nesibaigianti ugninė? - beviltiškai sumurmėjo.

Ch. vyptelėjo.
- Tu man patinki. Tikiu, kad kadanors išrasi nesibaigiančią ugninę, taigi už tai ir vaišinu, - suplojo rankomis ir pastatė dar vieną butelį prieš Lolą. Mirktelėjęs užsivertė savąjį.
- Jo. Viskas dėl verslo. Baisu, - palinksėjo galva nelabai suprasdamas ką šneka.

Lithgow išsišiepė.
- Jooo, išrasiu. Kodėl gi nepabandžius nuo šiandien? - sukikeno.
- Eh. Verslas. Bet tu gal nepradėsi imtis tokių brutalių veiksmų? - žiauriai prisimerkė.

- Gali ir nuo dabar, - prunkštelėjo ir išsišiepė.
- Nežinau. Versle aš dar naujokas. Ir ne taip, kaip kai kurie čia esantys, neseniai įsigijau šį barą. Galbūt dar nespėjau įsivažiuoti, - gūžtelėjo pečiais.