.

Prasiveria ledainės durys ir įeina didysis madų žinovas nr. 1 , kuris... aai, tiesa - čia ledainė :DD Taaaigi, įeina didysis madų žinovas nr. 1 ir didžiausias savo amžiaus ledų mėgėjas. Tonis greitai nustraksi prie vieno kainoraščio ir pagriebęs jį nušuoliuoja link sofučių. Pasižiūri ar jos švarios (kad neišsiteptų nuostabieji nauji džinsai) jis kraipydamas subiniuką patogiai įsitaiso ir atsiverčia tipo menių. Tada jam pradeda mirgėti akyse nuo ten pavaizduotų spalvotų ledų paveiksliukų. Po ilgų svarstymų vaikinas išsirenka braškinius ledus ir pasikvietęs padavėją išsako savo didelį norą. Kai toji pasišalina jis vėl slapta atsiverčia moterišką madų žurnalą ir skaito tą patį straipsnį apie naująsias sukneles.

Tanja greitu žingsniu atskubėjo į ledainę. Mergina apsižvalgė po kavinukę, kuri buvo pustuštė, ir gūžtelėjusi pečiais nuskubėjo prie baro, nuo kurio pasigriebė vieną tvarkingai susegtą kainoraštį. Greitu žingsniu mergina nuskubėjo prie vienos iš sofučių, ant kurios įsitaisiusi ėmė vartyti meniu pulspaius, stebėdama viliojančiai atrodančius ledų paveikslėlius. Susigundžiusi vaniliniais ledais, apglastytais šokoladu, Kingsli tik apsilaižė lūpas. Pakėlusi akis apžvelgė kavinukę ir pasisuko į Tony. Pakilusi nuo savo sofkutės, nešina meniu, paėjėjo link jo.
- Atsiprašau? - krenkšelėjo ji, stebėdama vaikiną pro madų žurnalo viršų. - Kadangi šiuo metu nėra padavėjo, tai norėjau paprašyti patarimo - ką manote prie vanilinius ledus, apglaistytus šokoladu?

Vaikinas greit užverčia ir paslepia madų žurnalą. Tada greit suvirškina ką tik pasakytus Tanjos žodžius ir nusijuokia:
- Visai skanu, bet man labiau patinka braškiniai. - pasako ir pirštu baksteli į savo mėgstamiausių ledų paveiksliuką. - O kuom mano nuomonė turėtų būti tokia svarbi? - dar truputį nusijuokia ir pradeda laukti Kingsli atsakymo.

Tanja prisimerkė ir kiek sumišo, kai Gillbertas paklausė, kodėl jai svarbi jo nuomonė.
- Tiesiog, kaip ir minėjau, nėra padavėjo, ir netorėjau paklausti kieno nors nuomonės, taigi taip ir išėjo, kad atėjau čia, ir paklausiau jūsų, - prisimerkė kiek aiškindama savo tokią kaip ir kvailoką situaciją. O gal tik ir šiaip norėjo susipažinti su gan gražiu vaikinu, kurių šiais laikais labai reta. - Anywho, jūs juk minėjote savo vardą, taip? - gan koketiškais sukrizenusi šypteli.

- Neminėjau. - suraukia antakius ir priduria. - Tačiau esu Tony. Gali mane vadint Toniu. - kiek tyliai sumurma. - Nenorėtum prisėsti šalia? - pasako ir ranka parodo vietelę šalia savęs, bei žinoma nepamiršta kitty feiso. Belaukdamas ką pasakys mergina jis viena akim apžvelgia ar aplink niekas neketina pasirodyti su jo ledais, because jis juos jau senokai užsisakė aaand... jo pilvas gurgia.

Tanja sukikenusi prisėdo šalia jos sofkutėje ir instiktyviai sukryžiavo kojas. Pati irgi sujudo, akimis kas kartą žvilgtelėdama link baro pusės, laukdama padavėjo.
- Turbūt aš irgi neminėjau, kad esu Tanja? Bet gali vadinti tiesiog Tan, - gūžteli pečiais, pirštais barbena į arbatinį stalelį, laukdama padavėjo pasirodymo, kuris jau ir taip užgaišo. Tanja tikrai neturėjo labai daug kantrybės.

- Aha. - linkteli ir energingai pradeda trepsėti kojomis nebegalėdamas sulaukti padavėjo. Tada pasirodo padavėjas ir Toniui labai įžūliai (Gilberto nuomone) pareiškia, kad braškinius ledus visus jau suvalgė vaikinai (-as) užsivadinę tokiais vardais: "Toniuška", "Toniux" , "Gražuoliuks", "Seksius Tonis", "Gilbertas nuostabusis" , "Liūtas Tonis" ir panašiais. Gilbertas garsiai nusikeikia ir praneša, kad jiedu su Tanja nori vanilinių ledų apglaistytu šokoladu. Kai padavėjas pasišalina iš įvykio vietos Tonis bijo pažvelgti į Kingsli, nes ši turėtų raitytis ant grindų išgirdusi ir aiškiai supratusi kas suvalgė braškinius ledus.

Kingsli, išgirdusi visus tuos Toniux, Seksius Tonius ir taip toliau, nesusilaikiusi garsiai prunkštelėjo ir pradėjo juoktis. Po gan nemažai praėjusio laiko, Tanja krenkštelėjo susilaikydama nuo juoko priepulio ir kietais suspaudė lūpas.
- Umm, tai kaip sekasi, Liūtai Toni? - šviesiaplaukė sukrizeno iš "ledų valgytojų" ir kiek pasišaipė iš Tonio pravardžių. - By the way, tu juk nesupyksi, jei vadinsiu tave Toniuška? - kilsteli antakį, stengiasi pasiekti rekordą nesusijuokusi, nesukrizenusi ir net neprunšktelėjusi iš jo pravardžių.

Kitokios reakcijos nė nesitikėjęs Toniuška lėtai atsisuka į Tanją ir išgirdęs apie Toniušką sukikeno ir linktelėjo suburbėdamas, kad sutinka ir jam ištikro net nėra skirtumo, kaip jį kas nors tai vadina. Kai padavėjas vėl prisistatė ir pateikė ledus Gilbertas apsilaižė ir pasiėmęs šaukštelį, bei atsignybęs & įsidėjęs ledų į burną sunarnėjo, kad šie skanūs.

Tanja pasiėmė stiklinę taurę ledams ir pagriebusi nuo stalo gan ilgą šaukštelį ir pakabinusi ledų įsidėjo jų į burną. Netyčia šokoladu išsipurvinusi lūpas, seksualiai apsilaižė jas ir toliau mėgavosi ledais.
- Taigi, Gilbertai nuostabusis, papasakok apie save, - sukikeno, toliau mėgaudamasi šaltu ir skaniu desertu.

Gilbertas nuostabusis Toniuška dar kart įsideda į burną savo ledų ir su pasimėgavimu nužiūri merginos veiksmus liežuviu susimąstydamas apie įvairius dalykus. Išgirdęs jos prašyma jis kiek nustemba ir nurijęs ledus pradeda:
- Tony Adam Gilbert. Auroras. Dvidešimt vienerių. Kas dar tau įdomu?

- Noriu sužinoti viską. Kokius ledus mėgsti, išskyrus braškinius, kodėl skaitai madų žurnalus...
Sukrizena, akimis žvilgtelėdama į šalin padėta madų žurnalą, kurio viršeli puošė kažkokia anoreksikė juodauodė mergina. Gūžtelėjusi pečiais, mergina vėl pasimėgavo ledų kąsneliu, stebėdama Tonio akis.

- Aš mėgstu braaaaškinius. - pykteli Gilbertas nuostabusis Toniuška ir išgirdęs dar kažkokių bereikšmių žodžių apie jo madų žurnalą jis susiraukia ir padaro, kad šio nesimatytu visai. Tada atsignybia dar ledų ir spindinčiom akutėm žiūrėdamas į Tanją pasiteirauja ką dar ji norėtų sužinoti.

- BE braškinių? - pabrėžia žodį "be" ir laukia jo atsakymo. Juk turi būti dar bent viena rūšis ledų, kuri patiktų Gilbertui nuostabiąjam Toniuškai? Tanja sukrizeno išvydusi, kaip vaikinas slepia madų žurnalą, ir nutylėjo savo nuomonę.
- Mėgstamiausia spalva? - pasiteiravo vaikino, užbaiginėdama savo ledų porciją.

- Gilbertas Nuostabusis Toniuška, valgo tik braškinius ledus. - susierzina liūtas Tonis ir visiškai paslėpęs madų žurnalą atsignybia dar gabaliuką ledų. Tada įsideda jį į burną ir išgirsta Tanjos paskutinįjį klausimą ir sumurma. - rūžava... rūžava ir balta. - tada vėl nusuka žvilgsnį į ledus, nes Tanja vėl raitysis ant žemės mirdama iš juoko.

Kelias akimirkas bukai spoksojusi į Gilbertą, po kelių akimirkų, suvirškinusi informaciją apie jo mėgstamiausias spalvas, kietais sučiaupė lūpas, stengdamasi numalšinti besispraudžiantį juoko priepuolį. Bandydama priepuolį visiškai bažaboti, mergina tik kvailokai išsišiepė.
- Atrodo, mūsų viena spalva sutampa... Man irgi patinka balta. Gal dėl to ir mėgstu vanilinius ledus, debesis, gulbes, dangų, - ramiai išdėsto savo pasamprotavimus, kodėl ji taip mėgsta baltą spalvą.

Galiausiai Tanjai prabilus Tonis pakelia akis ir išklauso ką ji pasakė. Tada suraukia antakius ir subamba:
- O man nepatinka nė vienas iš tavo išvardytų dalykų. Man patinka mano plaukai ir blondinės. - pasako ir pasiglosto savo ryškiai baltas garbanas. Tada iki galo baigia ledus ir pastumia visą indelį toliau nuo savęs. Ir išsitraukęs šiokią tokią apskurdusią piniginę sukrapšto reikiamą galeonų skaičių. Tada numeta ant stalo ir pasisuka į merginą.

- Galiu paklausti klausimą? Kodėl man atrodo, kad tu gėjus?
Kilstelėjo antakį. Na, dar neapsireiškė tie Liūto Tonio sugebėjimai, taigi Tanja apie jį sprendė tiesmukiškai - jam patinka jo ryškiai balti plaukai, jis skaito madų žurnalus, jam patinka rožinė spalva. Kas kitas pagalvotų kitaip?

Gilbertas nuostabusis Toniuška įsižeidžia ir sumarma:
- Ne gėjus. - tada nusisuka ir ima kažko ieškoti savo piniginėje. Baigęs jis atsistoja.

- Okay. Whatever.
Gūžteli pečiais irr jau nebegilina temos apie Tonio orientaciją. Iš tašės ištraukusi piniginę, numetė kelis galeonus ant stalo ir taip pat pakilo nuo sofutės ir pasitaisė smėlinės spalvos palaidinukę.

Tonis nieko nepasakęs pasisuka ir lengvais žingsneliais traukia link durų.

Kilstelėjusi antakį bei gūžtelėjusi pečiais ir nesulaukusi jokio atsisveikinimo, lyg gavusi visišką ignorą, mergina atmetė rudus plaukus ir pasisukusi link durų, greitu žingsniu nužingsniavo link jų.

Pravėręs duris Tonis pažvelgia į iš paskos atslinkusią Tanją ir mandagiai pasiteirauja:
- Kur trauki?

Tanja mandagiai šyptelėjo vaikinui, kuris prieš tai buvo jai mestelėjęs ignorą.
- Į Hogvartsą. Juk Helovynas, šventė man atrodo kažkokia vyksta. Bet nujaučiu, kad nieko ten įdomaus, veiksmas lygus apskritam nuliui, ir eilinį kartą miegosiu pasirėmusi į Varnanagių stalą. Su mielu noru ten nevykčiau, bet neturiu kitokių planų, so.
Kingsli išdėstė savo litaniją ir paskui Gilbertą išėjo laukan iš ledainės.