- Privėt! Galiu, - palinksėjo, pritūpdamas ir pasislėpdamas po prekystaliu. Pasirodo ne pasislėpdamas, o ieškodamas lazdelės. Po kelių akimirkų išniręs su lazdele, Smitis šią ne iš kart padavė Kristinai.
- Šita.. dažyto/lakuoto ar dar kažkokio juodmedžio, 14 colių, su žalčio žvynais, - kraipydamas galvą ir tuo pačiu lazdelę kalbėjo, galų gale ištiesė šią pirkėjai. - Ar kažkas panašaus, - sukikeno.

- Kalėdų proga, už pasveikinimą ir... - mąsliai numykė. - Eilėraštuką, - spragtelėjo pirštais, - padovanosiu, - pakilnojo antakius.

Mo apžiūrėjo duotą lazdelę, pakilnojo ją, paleido kažkokius kerus į vaiką stovėjusį už jos, ir įsitikinusi, kad lazdelė tiks, pasisuko į Ashtoną.
- O man irgi gal už dyką?
Išsišiepė stebėjusi kaip paprastai atiduodama lazdelės.

Lydia grakščiai įžengė į parduotuvę. Nusimovusi juodas pirštines, kiek atgrasiai apsižvalgo ir ranka nušlavusi nuo kelio kelis mokinukus, prieina prie pardavėjo.
- Man reikia lazdelės. Senoji sulūžo. - abejingai sumurmėjo. - Norėčiau kietesnės, kad būtų patvari aršiems kerams.
Išsakiusi pageidavimus, pasirėmė ranka į prekystalį.

Iejo i parduotuve ir priejes prie prekystalio sumurmejo..
--Man reikia lazdeles--pradejo nekantriai laukti...

--Taip.. --nuejo istrauke grazia juoda dezute ir atneses parode--12 coliu, Azuoline su vienaragio rago milteliu serdimi..--istiese..
Jackis paeme ir pirstais pasklido syluma--taip.. imu.. kiek skolingas?
--20 galeonu--syptelejo
--stai..--padave pinigus ir apsisukes ant kulno, isleke is parduotuves...

"- O tau pasiūlysiu kai ką solidesnio - Gluosnio, su drakono pelenais, 14
colių, - stumtelėjo jai tarp alia kiečiausių padėtą lazdelę - šitą."

Apžiūrėjo, aptyrinėjo lazdelę. Ai, velniai nematė, koks skirtumas, paims ją.
-Jo, pirksiu, - kažką sumurmėjo. - Kiek kainuos? - pažvelgia į Ashton.

Atėjo. "Diedas" atvažiavo su judančiomis kopetėlemis ir pradėjo kažko ieškoti. Išsitraukė lazdelę.
-Štai. Manau tau tiks, tai 15 colių juodmedžio lazdelė su fenikso plunksna,-tarė ir padavė Emilei į rankas. Ji pajuto magiją.
-Tiks,-pasakė ir nuleido. Sumokėjo 20 Galeonų ir nuėjo.

Atėjo, paklausė kokią lazdelę diedas galėtų pasiūlyti, o jis atsakė:
- Šita.. dažyto/lakuoto ar dar kažkokio juodmedžio, 14 colių, su žalčio žvynais, - lazdelę
- Imu.-pasakė Kristina ir vėl paklausė:
- Kiek kainuos?
- 20 galeonų.-atsakė diedas.
- Gerai.- nusišypsojo ir padavė jam pinigus
Pasiėmusi lazdelę išėjo.

((aš grynakraujė jeigu ką ;d))

-Laba dieną, lazdelės man reiktu. Ką pasiūlitum ?

Kendra įžengė pro klerinčias duris į krautuvę ir išgirdo tą pažystamą skambuti kažkur tolumoje. Ėmė žvalgytis lentynų šešėliuose slypinčio pardavėjo.
-O, panele Kendra!- nustebęs šūktelėjo senyvas žmogus išlysdamas iš už prekystalio.-Kas gi nutiko šį kartą?
Kendra kiek raustelėjo ir iš apsiausto kišenės išsitraukė ilgą, 20 colių ąžuolo lazdelę su nulaužtu jos galiuku, pro kurį kyšojo vienaragi plaukas.
-Ts ts ts ir kagi panelė jūs darėtė?
-Šiek tiek įsikarščiavau per egzaminus, per vasarą dar mėginu ją taisyti, labai gaila netekti jos, juk ji mane pasirinko, bet už kelių dienų grįžtu į Hogvartsą, tad reikia naujos..
-Hmmm... pažiūrėkim ką galima jums pasiūlyti.- tarstelėjo jis ir primerkęs akis pradingo tarp lentynų.
Kendra laukė jo grįžtant pasistiebusi ant piršų galiukų.
Už gerų 5 minučių pardavėjas grįžo nešinas tuzinu dežučių.
-Gal šį kartą išmėginsime kiek kitokias, - pasakė jis iš pirmosios dežutės ištraukdamas trumpą, bet storą lazdelę,- Kukmenis,- pasakė tiesdamas lazdelę Kendrai,- 9 colių su vienaragio rago milteliais, patikima tvirta lazdelė, puikiai tinka transfigūraciniams kerams.
Kendra paėmė iš jo rankų lazdelę ir mostelėjo. Išgirdus dūžtantį garsą staigiai pritūpė. Atsigrežė į dūris ir suprato, kad lazdelės mostu sudaužė jų stiklą.
-Nieko tokio, nieko tokio,- murmėjo dėdukas išsitraukdamas savo lazdelę, kuri buvo aptrinta ir vietomis apdaužyta,- dar ne tokių nelaimių yra čia nutikę. Reparo! – šūktelėjo jis, nukreipęs lazdelę į durų langą.
-Išmėginkit šitą. 10 colių, labai lanksti, su fenikso plunksna iš gluosnio, labai patogi kerams.
Kendra paėmė iš jo rankų lainą, rusvą lazdelę, kuri buvo išmarginta žaliomis dėmėmis ir mostelėjo ją. Mažytė patalpą prie prekystlio prisipildė geltonomis žiežirbomis.
-Nuostabu, nuostabu! – šuktelėjo senukas. – Tiesiog pasakiška. Šį kartą ne tokia įnoringa buvote- kalbėjo jis pagriebdamas lazdelę Kendrai iš rankų ir pakuodamas ją į dėžutę. – Štai, bus 18 galeonų,- pasakė jis ištiesdamas Kendrai maišelį su dežute.
-Labai dėkui,- visa švytėdama pasakė Kendra įmesdama į jo saują monetas.- Geros jums kloties, tikiuosi, kad dar negreit teks ir šitą keisti, - pasakė ji pradingdama už durų Skersiniame skersgatvyje.


((Nelabai supratau aišku ar man pačiai reikėjo sukurti tą pardavėjo personažą ar kažkas man turėjo už jį šnekėti... ))

Eiverė įėjo į lazdelių krautuvėlę. Mergaitė pažvelgė į vitrinose besipuikuojančias lazdeles. Ji išsirinko ąžuolo, su rožės spygliu, vienuolikos colių. Nusipirkusi lazdelę padavė pinigus ir patenkinta išžingsniavo į šurmulingą skersinį skersgatvį.

Mažoji Panama sunkiai bando atstumti Lazdelių meistro duris. Tos durys už ją tris kartus sunkesnės. Priėjęs nepažįstamasis jas atidarė ir įleido mergaitę. Garsiai sutilindžiavo varpelis. Žvilgtelėjusi į grindis mato,kad jos katik išplautos. Batai slysta,grindys kietos-reikia eiti atsargiai. Apsisprendė eiti aplinkui,atsiremdama į sieną,kad atrodytų,jog ji apžiūrinėja parduotuvę. Iš už kampo išlenda pardavėjas,velniai žino ką jis ten veikė,bet kelnių užtrauktukas atitrauktas,o rankoje šlapias skuduras. Įtariai ir smalsiai jis stebi geltonkasę mergaitę. Taip jau nutiko,kad vos priėjusi prekystalį slystelėjo ir nugriuvo ant nugaros... Pardavėjas net susilenkęs juokėsi iš mergaitės,pro ašaras jis žvelgė į jos žydrų akių rūstų žvilgsnį. Atsistojusi pasitvarkė ir išdidžiai pasakė,nors pardavėjas vargiai ką nors girdėjo,nes užsikvatojo tai nesveikai,net duso:
-Žinote ko aš čia atėjau,todėl labai jūsų prašau nustoti juoktis ir pritaikyti man lazdelę. Laukiu geriausių jūsų pasiūlymų.-ir švelniai šyptelėjo,taip bandydama parodyti,kad pasitiki šio pono meistriškumu.
-Ooo...Taip...Taip... Buvo nerealiai juokinga...-Vis dar besijuokdamas ištarė pardavėjas. Nuėjo ir ištraukį juodą,šiek tiek apdulkėjusią lazdelę. Panama jau pamanė bus kokia seniena ir jai tikrai netiks,matyt,jos niekas daugel metų nebuvo ištraukęs. Pardavėjas atidarė dėžutę ir pats apžiūrėjęs lazdelę nenoriai padavė ją mergaitei. Paėmusi lazdelę į rankas Panama pajuto iš lazdelės sklindant nepaprastą šilumą,o lazdelė taip tiko jos rankelei.
-Lanksti,juodojo bugienio,su fenikso plunksna viduje.-pavydžiai žiūrėdamas į lazdelę mergaitės rankoje,pats stebėjosi,kaip jai ji tinka.-Saugok,nes lazdelė tikrai gera.
-Ačiū,-pasakė mergaitė,begalo džiaugdamasi ir atsargiai dėdama į rankinytę.-Pažadu ją saugoti.
Padavė 20 galeonų ir išėjo pro duris.

Atėjo į parduotuvę ir nusprendusi, kad jau laikas turėti lazdelę vieną išsirinko.
Ji buvo tvirta, ąžuolo lazdelė su grifo plunksna viduje.
Užmokėjusi už lazdelę išėjo į skersinio skersgatvio prieblandą.

suskambėjus varpeliui pakabintam prie durų, Kath nė nepasisuko ton pusėn, tiesiog toliau rikiavo lazdeles.
-taip?-priėjus merginai lėtai pasuko į ją galvą.