Atsiveria durys ir čia įžengia Smithas. Už rankos tempdamas Jenny. Vaikinas pagaliau paleidžią žmoną ir pripildo plaučius itin gaivaus nakties oro, tuo pačiu dar ir pasirąžydamas. Žvilgtelėjęs į Smith, Aštis patenkintas šypteli ir nužingsniuoja kažkur toliau, pasuka už kampo. Po kelių akimirkų grįžta, rankose nešdamas porą ugninės butelių. Nė neklausęs ar mergina tikrai norės, paduoda jai vieną, kitą atlupa sau.
- Dažnai čia atsivelku, - pagaliau parbyla, užversdamas galvą į žvaigždėtą dangų.

Smitho tempiama laiptais, Jenn keleta kartų suklupo, bet atsistojusi bėgo toliau. galiausiai pamaciusi siokia tokia sviesa isėjo pro duris. visai netikėtai jos glėbį papildė ugninės butelys.
-nelabai galiu,-nusišypsojusi duoda Smithui butelį atgal.
apsizvalgiusi susidanda vietelę ant kurios galima atsisėsti ir neišsipurvinti. isitaisiusi taip pat užvertė galvą, bet paskaudo kaklą, tad atsigulusi stebėjo dangų.
-žiūrėk, krenta,-pirštu biedė į krentančia žvaigždę ir ilgai užmerkusi akis galvojo. galiausiai sugalvojusi gana gerą norą atsimerkėir tuo pačiu tyliai nusijuokė
-o čia tikrai grazu,-nusisypsojo neatitraukdama akių nuo dangaus.

Smitis suraukia antakius, sulaukęs butelio atgal.
- Why so? - pamirksi, pakeldamas bonką į akių lygį ir bandydamas perskaityti etiketę. Alia ar e621 nėra. Aštas trumpam mesteli žvilgsnį į įdomiai įsitaisiusią Jenny ir vėl įsispokso į dangų, bandydamas atrasti tą krentančią žvaigždę. Vaikinas kiek susiraukęs pamirksi.
- Kuuuur... - numykia ir vis dar užvertęs galvą, nužingsniuoja prie Audrinos. Atsisėda šalia jos, nugarą atremia į kažkokią sienelę or smth like that. Galiausiai praradęs viltį atrasti krentančią žvaigždę, pasisuka į Smith ir su šypsena spokso į ją, užsimerkusią.
- Aišku, tu nepasakysi ką sugalvojai? - išsišiepia.

išgirdusi klausimą, ko ir tikėjosi surimtėjo, bet Audrina nesutverta būti rimuole, tad galiausiai nusisypsojo.
-problemos su sveikata.
trumpam pasukusi galvą į besiblaškantį Smith juokiasi. jam sėdantis prie Jenn, mergina suspėjo patraukti koją, o tai tas būtų užsėdęs ją.
-va ten va,-atsilenkusi priartėja prie Smitho ir piršu rodo į jau tuščia vietą.
-nespėjai.-galiausiai nuleidžia ranką.
-niekada, niekada,-papurčiusi galvą kaip mažas vaikas nusijuokė.
pasisukusi į Smithą, Jenn nusprendė, kad buvo per arti, tad siek tiek pasislinko nuo Ashtono sudarydama didesni tarpa tarp ju.

Smitis nuleidžia galvą kaip tik tuo pat metu, kai Jenny irgi pasisuka į jį. Audrinai tik spėjus atsitraukti, Aštas gana staigiu judesiu vėl ją prisitraukia ir įsižiūri į akis.
- Pasiilgau tavęs.

Smith prisitraukus ją Jenn aikteli, nesitikėjo tokių staigiu judesiu.
-smagu,-ne itin linksmai tarstelėjo ir nudelbė akis į žemę. Jenn bijojo dar kartą likti viena.

Merginai nusukus žvilgsnį, Aštas tyliai atsidūsta ir paima butelį, kurį trumpam buvo paleidęs iš rankų. Užsiverčia jį, nugeria tikrai nemažą dalį. Neįtikėtina, bet Smitis buvo gana seniai nevartojęs alkoholio, todėl toks kiekis iš kart nežymiai kerta galvon. Vaikinas vėl pastato butelį ir delnu patrina veidą.
- Kokios problemos su sveikata? - lepteli ne visai į temą, tiesiog norėdamas užpildyti tylą ir visiškai nežinodamas kaip tai padaryti.

"aš tavęs taip pat pasiilgau" daug kartų karojo tai savo mintyse vis dar žiūrėdama į žemę.
Smithui pradėjus gerti, Jann išpūtusi akis žiūrėjo į jį. pati labai pasiilgo tų laikų.
Ashtonui paklausus apie jos problemas, Jenn greit pasigailėjo kad apskritai užsiminė.
-nesvarbu,-atsakė ir galiausiai isdrįso paziurėti į jo akis kartodama tą patį sakinį, kurį kartojos prieš atsakydama.

- Kas? - sumirksi, pastebėjęs mžd "O.O" Jenn žvilgsnį, atitraukdamas butelį. Vaikinas, na gerai, vyras, šiek tiek kilsteli galvą, pakaušį atremdamas į tą pačią sienelę, tačiau akių kontakto nepaleisdamas.
- Papasakok man ką nors, - išsišiepia, išsklaidydamas tą visą nelabai malonią, įtemptą ir seksualią atmosferą, atsiradusią po to jo "pasiilgau".
- Nors ne, nepasakok. Geriau pasakyk ką turėčiau padaryti, kad sutiktum su manimi nueiti į normalų pasimatymą? - prikanda lūpą ir nežymiai kilsteli antakius.

-ne, nieko,-papurto galvą. dar kartą pažiūrį į dangu, nebuvo praturi tokio ilgo akiu kontakto.
-manau užtektų gražiai paprašyti,-linktali ir nieko nelaukusi nusišypto vėl pasisukdama į Smithą.

Aštas, sulaukęs būtent tokio merginos pasisakymo, patenkintas nusišypso.
- Tada prašau. Gražiai, - kilsteli antakius, vis dar su ta meilia šypsena.

-nu nežinau, nežinau,-susmasto. po ilgos tylos galiausiai nusijuokusi atsakė.
-manau, kad sutinku.-patraukusi pečiais vėl nusijuokė.

Ashtas vis dar sėdi su tom savo puppy eyes, nežymiai prikandęs lūpą ir palaimingai laukia atsakymo. Kai paaiškėja, jog šis teigiamas, Smitis plačiai nusišypso ir pagaliau atsistoja. Aštas pakelia riešą prie savo akių, kad geriau įžiūrėtų kokioje padėtyje prabangaus Rolexo rodyklės.
- Tikslesnį laiką, datą ir ką rengtis pranešiu vėliau, - staigiai tarsteli, labai nenoriai pripažindamas tiesą - jau vėlu ir jam reikia dingti tvarkyti reikalų.
- See ya', - mirkteli, nepamiršdamas ir dar vienos šypsenos. Būtent po tokio atsisveikinimo, Smitis žengia kelis žingsnius į tamsą, kurioje pranyksta. Mūhahah.