Po ilgai trukusios kelionės į Londoną, kur teko susitikti su mafija, abu vaikai yra atgabenami čia, vis dar kartu. Niekas nekalba apie reikalus, todėl niekas, kas ankščiau nežinojo apie Danielio planą, dabar vis dar neinformuotas.
Įėjus vidun, Maddockas vis dar stipriai spaudžia Karen riešą, lyg ji galėtų pabėgti, kai aplink juos penki ginkluoti bičai. Niekas nežiūri į Danielį kaip į rimtą vyrą, vaikinas sulaukia daug sarkazmo, į kurį atsikirsti negali, yra vadinamas kišenvagiu ir turi tylėti. Galiausiai abu paaugliai įstumiami į kažkokį pilką kambarį, kur vyrauja nemalonus drėgmės kvapas, nuo lubų laša vanduo, o betoninės sienos skleidžia šaltį. Madd lyg niekur nieko klesteli ant sukrypusios kėdės ir užsirūko, ignoruodamas Karen egzistenciją.

Karen visą laiką atrodė dar palyginus neblogai. Ėjo aukštai iškelta galva, ignoruodama visus užpakalio pagraibymus, pašvilpavimus ir nešvankius šūksnius pavymiui. Tačiau kai jie įėjo į kambarį, mergina tiesiog atsiduso ir atsisėdo ant kėdės toliau nuo Daniel. Atsargiai nusiėmusi batelį nuo ištinusios kojos, mergina apžiūrėjo blauzdą ir skausmingai susiraukė.

Danielis toliau rūko ir tyli. Jis vėl mintyse atgamina vaizdą, kaip Karen eina iškelta galva ir pasijaučia kaip subinė. Supranta, kad dėl jo kvailumo dabar labai kentės tokia mergina. Žvilgtelėjęs į ją, Dan nežymiai pakramto lūpą ir kelias akimirkas ją stebi. Tuoj pat sunormalizuoja veido išraišką ir atsikrenkščia.
- Tu nebijai? - labai ramiai pasidomi, žiūrėdamas į tašką prieš save.

Numetusi batelį ant šlapios žemės, mergina atsirėmė į kėdės atlošą ir pažvelgė į sieną, kurios dažai buvo aptrupėję ir suskilinėję. Net nepažvelgusi į Daniel, tuščiomis akimis spoksojo priešais save ir gūžtelėjo pečiais:
-Aišku, kad bijau. Bet isterikavimu nieko nebepakeisiu, tiesa?-vyptelėjo. Pagaliau pažvelgusi į šalia jos sėdintį vaikiną, Karen nurijo burnoje susikaupusius skysčius ir atsiduso,-Į ką mane įvėlei, Daniel? Ką aš kada nors tau padariau, kad šito nusipelniau?

Danielis trumpam pasuka galvą į ją, išgirdęs savo balsą. Porą akimirkų išlaiko akių kontaktą. Stengiasi nerodyti jokių emocijų, tačiau tai taip sunku. Nusukęs galvą priešais save, Daniel prie lūpų priglaudžia cigaretę.
- Jau per vėlu kažką keisti, - tyliai sumurma, tačiau mintyse vis vien galvoja, ar yra kokia išeitis. Vis dėlto jo kišenėje - lazdelė.

Pažvelgusi į Daniel, Karen greit nusuko žvilgsnį ir vėl pažvelgė į patinusią koją. Pridėjusi prie jos šaltą ranką, mergina vyptelėjo:
-Jeigu nebūtum pridaręs tokių kvailysčių, nereikėtų nieko keisti. Bent jau pasakyk kas manęs laukia, kad galėčiau bent pabandyti tam nusiteikti.

Danielis išleidžia tylų atodūsį ir alkūnes atremia į kelius. Laisvu delnu patrina savo plaukus.
- Karen, jie suteneriai, - turbūt pirmą kartą gvyenime pavadina Karen vardu, o ne pavarde ar kokiu keiksmaždžiu. Ištaręs tai, Dan labai nenoriai pasuka galvą į Murray.

Daniel ištarus šiuos žodžius, Karen pažvelgė jam į akis ir pabandė nuryti tą gumulą, kuris susidarė gerklėje. Tačiau ašarų sulaikyti nepavyko. Vienai iš jų nuriedėjus skruostu, mergina šniurkštelėjo ir greit ją nubraukė apsimesdama, kad nieko nebuvo. Suspaudusi lūpas Murray nuleido akis ir giliai įkvėpė, bandydama susitaikyti su situacija.

Danielis pastebi tą ašarą, nuo ko pasijaučia dar šūdiniau. Nebūtų toks subinė, apsikabintų Karen, nuramintų, bet kažin ar tai padėtų. Vaikinas rimtai pradeda mąstyti kaip iš čia dingti. Geriau suveiks pinigų ir jais atsiskaitys, negu leis jiems taip elgtis su Karen. Nusukęs galvą nuo Karen, vaikinas įsikniaubia į delnus ir giliau įkvepia. Madd atsitiesia ir apsižvalgo po patalpą, dabar jau su lazdele rankoje.

Karen vis dar bandė save raminti, bet nesėkmingai. Abejotina, ar apskritai įmanoma susitaikyti su tokia situacija, priimti viską taip, kaip yra žinant, kad žmogus, kurį laikei absoliučiai nepavojingu, prievarta tave pristatė suteneriams į rankas. Kiek susiraukusi Karen pažvelgė Daniel, kuris, regis, dabar pradėjo veikti. Susiraukė:
-Prabudo sąžinė? Pagalvojai, kad gal visgi nereikėjo nekaltos merginos numest suteneriam į rankas? O, šaunu, pats laikas! Žiūrėk gal ir tau dabar kokį darbelį suras,-vyptelėjo.

Danielis atsistoja ir žingsniuoja link grotuoto lango, esančio pačioje palubėje. Madd kiek pašoka, norėdamas pamatyti kokioje vietoje jiedu išlįstų jeigu bandytų pro čia. Kaip tik tuo metu prabyla ir Karen. Sustojęs, Dan pasisuka į ją ir vypteli.
- Nori čia likti? - pašaipiai paklausia, kilstelėdamas antakį.

-Aha, būtinai. Bet žinai ko norėčiau labiausiai? Atiduot savo nekaltybę kokiam.. na, nežinau.. storam diedui, kuriam net vienos viagros tabletės neužtenka? Mm, kiekvienos svajonė,-vyptelėjo. Priėjusi prie Daniel, užvertė galvą į grotas ir nurodė,-Pakelk mane ir duok lazdelę. Pasišvietus pabandysiu pažiūrėt kur jis eina ir ar apskritai galėtume juo dingt.

Danielis jau ruošiasi pasiųsti ją velniop, tačiau merginai prisiartinus, tiesiog pavarto akis ir ištiesia savo medienos gabalą. Neaišku, kaip Madd susilaiko nieko nepasakęs. Turbūt jį taip veikia kaltės jausmas. Atsidusęs, vaikinas pritupia ir rankomis apsiveja maždaug Karen užpakalį - nereikia labai aukšti kelti tai ko nors įdomesnio net negalvoja. Atsitiesęs, Daniel užverčia galvą į viršų, žiūrėdamas ar pakankamai aukštai ir šiaip, stebėdamas Murray.

Daniel ją pakėlus, mergina tvirčiau rankoje suspaudė lazdelę ir paklibino groteles, kurios pasidavė labai greitai. Paprašiusi Dan kilstelėti kiek aukščiau, Karen sumurmėjo šviesos burtažodį ir ištiesė kaklą, ranką įkišdama į skylę ir apžiūrėdama visą "tunelį". Pamačiusi viską, ką jau ten buvo galima apžiūrėti, Karen gūžtelėjo pečiais:
-Matosi ne itin daug. Ten toliau matau posūkį, bet tai viskas. Galim bandyt laimę, jame tilpsim, bet nėra garanto, kad neatsidursim akligatvy.

Danielis išklauso Karen, spoksodamas į sieną prieš save ir kramtydamas lūpą.
- Turi geresnį variantą? - pasidomi, užversdamas galvą į merginą. Palikęs keletą sekundžių atsakymui, Danielis vypteli. - Abejoju, - sumurma ir aukščiau pakelia Murray. Mintyse akimirką šmėsteli idėja, jog Karen gali palikti jį čia, tačiau tik trumpam.

Daniel ją kilstelėjus, mergina šiaip ne taip įsiropštė į angą ir nusivalė ašaras, kurios ištryško iš skausmo. Sutinus koja siaubingai kankino, tačiau nebuvo laiko savęs gailėti. Pasisukusi į Maddock, Karen kreivai šyptelėjo:
-Tu net neįsivaizduoji kaip norėčiau dabar tiesiog čia tave palikti ir dingti
Suspaudusi lazdelę, mergina išbūrė virvę. Pririšusi vieną jos galą prie kažkokio metalinio daikto angoje, kitą galą numetė Daniel, taip paragindama lipti vidun.

Danielis vos tik padėjęs užlipti Karen, vypteli į jos pastabą.
- Bet tu nežinai ar ten neprireiks mano pagalbos, - taip tarp kitko sumurma, ne itin garsiai, čia labiau eilutė sau nuraminti, negu Murray suprotinti. Madd jau sukasi į tas dvi kėdes, iš kurių vieną panaudojęs pasidarytų visai neblogą įrankį lengvai užsiropščiant į angą, tačiau Murray gudresnė. Vos tik prie jo kojų nukrenta virvė, Dan žvilgteli į Karen ir nelaukęs, pakol pagalba dingo, greitai užsiropščia į viršų. Pastūmęs Murray į šoną, Dan nuropoja pirmas.

Pavarčiusi akis ir murmėdama ''vat koks džentelmenas", Karen įdėjo groteles atgal į vietą ir nuropojo paskui Daniel. Laimei toli eiti nereikėjo. Pablūdijus kelias minutes, jie abu rado išėjimą, greit iššoko ir fdingo iš pastato.