Mano kabinetas

Like, Christine užėjo pas savo asmeninę hilerę prei kabineto. Numanydama, jog jos čia nebus, ji tik patukseno į duris ir laukė, kol hilerė atidarys kabineto duris. Kadangi jai niekur nereikėjo, ji visiškai niekur neskubėjo.

Elison, atvyko į darbą ir ten prie jos kabineto durų laukė Christine.
- O sveika, - pasisveikino ji. - Užeik į vidų, - pasiūlė ir atidarė duris.

- Gerai, užeisiu.
Linktelėjo galva ir įėjo į vidų.
- O pas tave jauku.
Apsidairė aplinkui.

-Ačiū, stengiuosi, kad būtų malonu dirbti, prisėsk, -ir parodė į kėdę priešais stalą. Ir pati atsisėda į savo kėdę.
- Ir kokie vėjai tave čia atpūtė? -Ir pati nusijuokė iš savo pasakymo.

- Ką žn, šiaip atėjau. Jei kas būtų, būčiau tau paskambinus į telefoną ir paraginus atlėkt čia, nes man blogai.
Vyptelėjo ir nusišypsojo.

- Na jei šeip atėjai tai gal kavos ar arbatos?- pasiūlė

- Būtų malonu išgerti arbatos. Kokios turi? Su citrinom, vaisių?

- Visokiu, - Elison tik mostelėjo lazdele, ir iš atsidariusios lentynos pradėjo skristi įvairios arbatos. Ilgai netrūkus atskriejo ir puodukai. - Rinkis kurios nori.

- Man vaisių.
Bedė pirštu į vieną iš arbatų ir šyptelėjo.

Elison su lazdelės pagalba įdėjo arbatos, ir užplykė karštu vandeniu, Pati sau pasidarė kavos.
-Prašau, -Ir puodelis stovėjo priešais ja.

- Jau galima imt arbatą?
Po kiek laiko atsargiai paklausė Christine.

-Taip aišku, -Elison nusijuokė draugiškai iš Christines.
- Tai kaip paskutiniu laiku laikaisi? - pasiteiravo ji ir gurgštelojo kavos.

Paėmė arbatą ir prisėdo.
- Lyg gerai. Problemų nėra. O tau?

- Na kol kas irgi viskas gerai, -nepradėjo skūstis Elison.

- Reiškia viskas ok. Niu tai turi ką paveikt? Kokį televizorių kabinete turi?
Pradėdama dairytis tarė Christ.

[unbelievable. tv in a cab of a hiller. cool, huh? xD]

- Na tu taip netikėtai atėjai net nežinau, ką tau galiu pasiūlyti, -pradėjo galvoti.
- Ne neturiu televizoriaus, - kiek sutrikusi tarstelėjo.

- Nieko... nū tai aš čia trumpam atėjau, iki.
Stvėrė rankinę ir išėjo iš kabineto.

-Nieko nesuprantu, -Elison sėdėjo kėdėje apšalusi, ir net nelabai suregavo kaip greitai dingo Christine.

- Suprasi.
Iš toli riktelėjo Christ, o paskui jos balsas nutilo ir Skutely jos nebeliko.

-Ji kažkokia pasimetus šiandien, -dar pagalvojo ji, ir toliau gėrė kavą.