Po gana ilgos kelionės, tačiau nepavargęs, švelniai įraudusiais skruostais, pro duris įėjo Smitas. Vaikinas ramiausiai nužingsniavo prie prekystalio ir netgi maloniai šyptelėjo apžėlusiam seniui, stovinčiam už jo.
- Доброе утро, вы можете мне... - pradėjo su tobulu rusišku akcentu, tačiau senis staigiai dėjo į kojas ir dingo kitame kambaryje. Po poros sekundžių grįžo visas drebantis, su medžiokliniu šautuvu, žinoma nukreiptu į Smitą. Aštas susiraukė ir pasekė senio žvilgsniu, kuris karštligiškai neapsistojo ties Smito veidu ir Smito nuotrauka ant sienos. Vaikinas kilstelėjo smilių ir ramiai nubinzeno iki ten.
- Ieškomas už... keturis išprievartavimus? Stalinas? HITLERIS? - vėl prabilęs su tuo savo seksualiuoju britišku akcentu, Aštas tik kilstelėjo antakius ir tyliai prunkštelėjo. Apžiūrėjęs savo nuotrauką, vaikinas perėjo prie žmonos biografijos skaitymo, tada ir visų kitų ieškomų. Vėl grįžęs prie savosios, Smitas staigiu judesiu išsitraukė pistoletą ir jį nutaikė į senį, į jį net nepasisukdamas. Pakraipęs galvą, vaikinas vos vos pasisuko į pardavėją.
- Мне нужно лекарство, и Вы будете ли вы дать мне их. Или ... Вы знаете, что это были .... девятнадцать лет, и мои родители? - išdėstė apie tai, kaip jam reikia vaistų ir priminė, kas atsitiko žmonėms, paminėtiems po Smito nuotrauka. Dingo tas mielas vaikinukas, įėjęs pro duris, dabar čia stovėjo tikras serijinis žudikas. Smitas pagaliau nužingsniavo prie pardavėjo, kuris vis dar stovėjo it įbestas.
- Я звоню в полицию! - drebančiu balsu prabilo žiobaras. Aštas tyliai susikeikė ir mąstė kaip čia dabar gudriau padaryti, nenužudžius nekaltų žmonių. Kaip tik tuo metu pro duris įlėkė jauna, gal šešioliką metų teturinti mergina, kuri iškart sustingo.
- Kalbi angliškai? - ramiai pasiteiravo Smitas, vėl pamiršęs apie tą žiaurų balsą ir šiaip visą tą piktą grimasą. Merginai nežymiai linktelėjus, Aštas nužingsniavo prie jos, pistoleto nuo jos, kaip spėjo tėvo, nepatraukdamas. - Aš nieko nedarysiu nei tau, nei jam Visa kas parašyta toje lentoje yra visiškas melas. Man tik reikia mažytės tavo pagalbos, - švelniu, ramiu balsu kalbėjo. Ta pati mergina net bijojo į Aštą akis pakelti. - Koks tavo vardas? - prisimerkė Smitis.
- Катя, - nedrąsiai murmtelėjo, pagaliau pakeldama akis į Aštą.
- Nebijok. Kath, man reikia šių vaistų, - ištarė, iš kišenės ištrauktą lapelį paduodamas merginai. Pakol ji staigiai permetė jį akimis, Aštas spėjo nuleisti šautuvą.
- Einam, - trumpai ištarė Katia ir greit, mažais žingsniukais nuėjo į tą patį kambarį, iš kur atėjo. Ashtas dėbtelėjęs į senį, staigiai apėjo prekystalį ir nusekė ten pat.
- Senelis bijo valdžios. Jie uždarė į kalėjimą mano mamą. Bijo, kad ir mūsų, už pagalbą neuždarytų, - pagaliau pradėjo kalbėti ji, besiknisdama po kažkokią spintelę. Smitas tik atsirėmė į sieną šalia tos spintelės ir kiek primerktomis akimis stebėjo ją.
- Jo šautuvas nešaudo, - lyg ir perspėjo Ashtas. Katia tik trumpai linktelėjo.
- Kaip jūs atsiradote Rusijoje? Juk jūs aiškiai britas, - vis dar tokiu pat nedrąsiu balsu kalbėjo mergina.
- Londone atsirado... sakykim priešų. Labai įtakingų priešų. Per kovą nukentėjo mano draugė, mus paskelbė ieškomais, tad teko dingti kartu su žmona, - atsiduso, žvilgsnį nukreipdamas kažkur į tolį. Katia tik suprantamai palinksėjo.
- Štai tie vaistai, kurių jums reikia, - sumurmėjo, ištiesdama Smitui solidžią krūvelę lapelių, dėžučių, tablečių ir buteliukų. Aštas staigiai atsigavo ir paėmė viską į rankas. Padėjęs čia pat ant kažkokios spintelės, vaikinas nusisegė laikrodį.
- Pinigų neturiu, tačiau šis vertas tikrai daug, - šyptelėjo, ištiesdamas Katiai. Kiek pasilaužiusi, po dar vieno raginimo paimti, Katia galiausiai jį paėmė į rankas ir ėmė apžiūrinėti. - Ačiū už pagalbą, jei kada būsi Londone ieškok Smitų namo, nemoka viešnagė, - nusijuokė ir susirinkęs vaistus, nužingsniavo atgal į vaistinę, kur senis vis dar stovėjo su šautuvu.
- Imk, - angliškai tarstelėjo, vieną pistoletą padėdamas ant prekystalio. - Полезные, - linktelėjo, dar šalia padėdamas porą apkabų. - Dar kartą ačiū, - šyptelėjo išlindusiai Katiai ir nužingsniavo link išėjimo. Lyg atsiminęs, grįžo prie sienos, nuplėšė skelbimą apie ieškomus asmenis ir dabar jau tikrai dingo į sniegą ir šaltį.

[[ diuuuuud. Velcome biack to litaniju world ;D ]]

(( me niekada iš ten nebuvo išėjusi. 8DDD :DD ))