Sėdėdama vienam iš jų, Lynn pastoviai maigė telefoną ir vis su kažkuo šnekėjo, stengdamasi nutaisyti kuo mandagesnį balsą.
- Nesu tikra, kada atvyksiu. Lėktuvas vėluoja,- skubiai melavo.- Aš su jumis susisieksiu,- dar pridūrė ir išjungė mobilų.
Tą pačią pasaką sekė dar maždaug šešis ar septynis kartus.
- Taip, taip. Tik kelioms dienoms,- burbtelėjo rankoje sukiodama taurę brendžio. Pokalbis tęsėsi.- Ne. Aukštas nesvarbu. Puiku. Ačiū,- vėl baigė pokalbį. Pabaigusi brendį, sumokėjo sąskaitą ir apsivyniojusi šaliku išėjo į gatvę, iš kurios netrukus dingo oru.