Curtis lėtai palinksėjo galva, nuteikdamas Stellą rimtam atsakymui.
- Tai reiškia, kad man nuo šiol nereikės praleist pusvalandžio prie veidrodžio vis einan susitikt su Tavim,- iš lūpų išsprūdo toks visai ne rimtas atsakymas ir Gareth'as sukikeno.

- Tik nesakyk,kad ir šįkart planavai mane susitikt, - sukrizeno Stella, prieš tai prisiminusi visus tos dienos įvykius. Šiaip ar taip, diena buvo pakankamai ilga, bet dar ir ne vakarop.

Curtis vėlei papurtė galvą.
- Neeee..- perbraukė ranka tarsi sulygindamas plaukus.- O ką atrodo?- kilstelėjo antakį.

Stella tik pagūžčiojo pečiais.
- Nežinau. Man daug kas visaip pasiroyt gali, - paaiškino,lyg turėtų laaaabaai didelę fantaziją ir prieš akis matytų tokį riūžavą vaizdą su vaizdorykšte ir raudonais poniais šalimais.

- Pavyzdžiui kas?- Gareth'as smalsiai paklausė tikėdamasis konkretesnio atsakymo ir kartu visai nesitikėdamas jo sulaukt. Atsidusęs vėl padėjo galvą ant rankų, sumestų ant kėdės krašto.

- Nežinau. Bele kas, - pagūžčiojo pečiais Stella, jau sėdėdama ranka pasirėmusi į tą daiktą.. raktūrį, ar kaip ten. Nu ždž. Ta va, Chassagne dabar sėdėjo sulenkta rankos alkūne pasirėmusi ir delnu prilaikyama sritį kiek žemiau lūpų. Žvilgsnį buvo nusukusi kažkur į Curtis pusę, ne itin kreipdama į jo rankas šalimais.

Curtis nepagalvojęs, įsikibo į Chassagne ranką, ant kurios buvo padėta jos galva ir šypsodamasis, labai nepiktybiškai ją papurtė.
- Saaakyyk, man reikia konkrečiau,- jau sunkiai besiverčiančiu liežuviu tarstelėjo ir sumirksėjo akim.

(( Tai jis savo galvą ar jos ranką papurtė, nu? ;DDDDD ))

((sukonfūzinai tu mane. turėjau trissyk skaityt kol pati supratau xDDDDDD jos ranką.))

((Nx tada. Sunkiau taip xD))

Stellai tai nelabai patiko, kad ją ten purto Gareth, bet išlaikius orumo likučius, tai ir išliko ori.. i mean, galvą išlaikė ((nu, nx. Man limončellos požymiai reiškiasi ;DDD)) buvusioj padėty.
- O ko tau reikia konkrečiau? - biškį dar nelabai supratusi, ko tas Curtis jo klausia (nekalbant apie tai, kad ji gavo 0,0001 balo smegenų drebėjimą ), nes buvo girta, Chassagne dar pasitiklsino, ko klausiama, prieš tai kilstelėjusi antakį.

Gareth'as liovėsi purtęs ir pats kiek pamąstė. Kažkodėl iš galvos labai staigiai išgaravo jo klausimas ar prašymas ir išvis jis pamiršo apie ką buvo kalbėta.
- Palauk, dar nesugalvojau,- jis pavartė akim ir ištraukęs kitą ranką iš po galvos, pasikasė galvą.

Stella, nesumodama, kaip čia geriau sureaguot, netrukus jau taip lėtai ir bukai kelis kartus sumirksėjo akim. Atsidususi kiek garsiau, pavartė akim.

Curtis šiaip vėl pakėlė galvą ir galų gale atsistojo, nes tokia padėtis baisiai nuvargino kojas. Kiek patrepsėjęs vietoj ir rankomis sušiaušęs plaukus mąstė ar geriau eit sėstis į savo vietą ar maldaut Stellos, kad pasislinktų. Kol kas nedarė nei vieno, nei kito. Apsidairė po kabinetą, kurį šiaip matė vis blankiau. Pasitrynė akis.
- Turi dar?- linktelėjo į butelį ant stalo. Tarsi jam jau neužtektų ir taip išgerto kiekio. Ko gero, klausimas išsprūdo tik tam, kad nutrauktų tokią tylą.

- Turiu, - šyptelėjo Stella, jau atsisėdusi patogiau, nes pasirėmus dabar Gareth tiesiog nesimatytų. O sekti akim jo veiksmus jau nebebuvo taip keista, kaip anksčiau; tai netgi darėsi normalu. - Bet tu nebegausi, - dar pridūrė Chassagne, sučiaupdama lūpas tvirčiau ir nebe šypsenos pavidalu, lyg nujausdama, kad Curtis dabar pasaulį mato tikrai prasčiau nei ji, turėdama šiokių tokių regos sutrikimų.

Curtis trumpam išpūtė akis ir dirstelėjo į Chassagnę. Iš lūpų išsprūdo silpnas ir tylus, bei nuostabos pilnas "kodėl?".
- Gerai, suprantu, kad nuo jo aš ir nusišneku ir savęs nebevaldau, bet tai tik smulkmenos,- sumurmėjo.- Tai tik laikina ir nepavojinga,- papurtė galvą prikąsdamas lūpą.

- Neeee, ne dėl to, - apurtė galvą vėl kiek šypteldama Stella. - Paprasčiausiai turi savo, - patikino, kad galvoje turėjo tik savo butelį.

Curtis kiek susvyravo, bet toliau tebesilaikė ant kojų, nors ir ne itin patikimai.
- Nieeeeko aš neturiu. Nieeeko,- atsiduso, jau neturėdamas omeny vien tik butelio. Dar kilstelėjo galvą ir vėlei apsidairė.

- Aišku, kad turi, kaip tu gali neturėt? - kiek nesupratus paklausė Stella. Pastebėjus Gareth svirduliavimą, pakilo nuo kėdės. Na, dėl viso pikto.

Curtis įsmeigė žvilgsnį į Stellą, kuri ką tik pakilo iš kėdės. Ir jos ištarta frazė.. Viskas pamažu dėliojosi į savo vietas ir Gareth'as pajuto norą apsikabint Stellą, bet neturėjo tam pakankamai drąsos ir šiaip bijojo reakcijos. Vėl nudelbė žvilgsnį ir trumpai papurtė galvą, neaišku ar nesutikdamas su tuo ar dar bala žino ką turėdamas omeny.

Stella, kiek nusistebėjusi (balažin kodėl, btw), tiesiog trumpai truktelėjo abiem pečiais. Atsirėmusi į stalą sėdimąja, dar kiek pasisuko į Curtis, kažkodėl susirūpinusiu veidu, nes každodėl neapleido nuojauta, kad kažkas negerai.

Gareth'as tyliai atsiduso ir pakėlė akis į ten, kur prieš kelias akimirkas turėjo stovėt Stella, bet kadangi ši buvo kiek pakeitusi savo buvimo vietą, Curtis dar kiek uždelsė, kol suprato, kur ji. Ramiai ir atsargiai pasisuko į ją ir šyptelėjo. Eilinį kartą kryptelėjo šonan, bet vėl save suvaldė.
- Kodėl aš visad sugebu nusigert kaip šliurė, o Tu ne?- dar paklausė.

- Anąkart labiau nusigėriau aš, - priminė Stella, taip pataisydama Gareth mintį. Šiaip galėjo atsakyt "nežinau", bet to vakaro įvykiai esat girtai, nebebuvo tokie tabu ir šiaip,šitaip buvo daugiau galimybių pratęsti pokalbį.Kad ir apie bet ką, - dabar svarbu šnekėt, kaži ar dar ištvertų tylą.

Curtis kiek nustebo, kad Chassagne išvis prisimena "aną kartą". Trumpai patylėjęs, dar žiojosi ginčytis, nes iš tikrųjų taip nemanė ir galėjo pilnai nesutikt, tačiau tylėjo toliau, nes dabar norėjo pasakyt visai ką kitą. Nebūtų rėžęs, kaip jis savęs už tą vakarą nekentė, nes tai ir taip buvo akivaizdu. Ir atsiprašęs jau jis buvo ne kartą, todėl dabar niekaip nenusprendė ką turėtų pasakyt, nors tikrai žinojo, kad derėtų.
Lėtai žengė link Chassagne, vis dar stengdamasis išjudint smegenis, kad šios pagaliau imtų veikt ir suregztų bent kokį normalų sakinį.
- Aš nebegaliu Taip jau,- ir ne, jis tikrai ne apie girtumą ar kažką panašaus šnekėjo.- Maniau, kad galiu, bet pasirodo ne. Aš melavau, kai sakiau, jog negalėsiu be Tavęs gyvent,- Curtis prikando lūpą.- Tiesa ta, kad aš turbūt nei nekentinčiau,- tylia pridūrė ir iškart suskubo pridėt.- Gali laikyt mane girtu ar šiaip durnu, gali sakyt, kad nežinau ką šneku, bet.. Bet aš žinau ką šneku,- jis palinksėjo.

- Galiu laikyt, bet nelaikau, - patikino Stella, nužvelgusi Gareth nuo kojų iki galvos (ar atvirkščiai, tai čia didelės reikšmės neturi). - Man tiesiog keista, kad apie tai prabyli mums abiems esant.. na, žinai kiek.. - nerišliai užbaigė. Po kelių akimirkų spragtelėjo pirštais į savo kaklą, šitaip iliustruodama sakinio pabaigą. Šitaip baigusi savo mintį, kiek šyptelėjo.
- Bet šitai aš senai supratau,- dar pridūrė Chassagne, nelabai tikėdama, kad Curtis sugebėtų rizikuot tuo.

Gareth'as šiek tiek pakraipė galvą.
- Ne, aš negėriau,- suskubo patikint ir tik po laiko suprato, kad tai turėjo nuskambėt per daug juokingai. Kiek surimtėjęs, Gareth'as šyptelėjo. - Aš tai aš, bet Tu nei girta apie tai nekalbi, o ir man per daug sudėtinga tokio stovio šifruot Tavo mintis. Gal gali šiek tiek visa tai palengvint?- sušvelninęs žvilgsnį, paklausė.