Curtis sukikeno ir nenuleido akių nuo ministrės. Staiga jam į galvą šovė mintis.
- neatliekama pareiga! O jeigu aš įskųsčiau,- pakilnojo antakius.- tariamės taip. Aš tyliu, o tu man randi darbo ministerijoj, kadangi esu visiškai žlugęs, man tiks bet kas,- užbaigė prikasdamas lūpą.

- Kam tau Miniserija, gai gali grūstis tiesiai į Hogą? - kilstelėjusi antakius, sukikeno Stella. - Ten kaip tik laisvų vietų yra. Kiek girdėjau, ir direktoriaus, - palinksėjusi galva, tarė Chassagne.
- Ministerijoj šiais laikais mažos algos. O darbo krūvis - toks pat, - pridūrė,nukreipdama žvilgsnį į barmeną, kuris buvo visai šalia. Parodžiusi, kad reikia pakartoti, atsigręžė atgal į Curtis ir atsiduso. Vis gi negalima sukelti įtarimo.

Curtis kurį laiką svarstė galimybes. Rinkosi tarp minkštos direktoriaus kėdės ir tamsaus sandėliuko ministerijoj.
- Žinai, tavo mintis man labiau patinka! Jei taip ir toliau, man teks dažniau Tave kviest į panašias vietas,- paėmė taurę ir netrukus ši jau stovėjo tuščia.
- Jei vieta tokia gera, kodėl pati ten nesitaikai?- aiškiai susidomėjęs paklausė. Pats kažkaip nesitikėjo tokios pagalbos iš ką tik sutiktos merginos, todėl kalbėjo itin atsainiai.
- Sakau dėl to, kad tiesiog neįsivaizduoju Tavęs kaip ministrės,- kalbėjo jau pasirėmęs alkūne į barą, nes galvą darėsi vis sunkiau išlaikyt.

- Patikėk, tu tikrai nenori pamayti manęs nubėgusiu tušu žliumbiančios, besivartančios ant žemės ir tuo tarpu geriančios, - su, mažų mažiausiai, ironija ištarė Stella, beteliūskuodama skystį taurėje.
- Nes negaliu pakęst triukšmo ir nesuvaldau vaikų, - vypetlėjo, prisiminus savo karčią patirtį dirbant mokytoja. Chassagne, pabaigus šį sakinį, užsivertė taurę brendžio ir tuo tarpu išklausė
Curtis.
Baigusi, padėjo stiklinę ant stalo ir liežuvio galiuku apvedė lūpas. Išgirdus pastabą, gana garsiai nusijuokė:
- Patikėk, greitai įsivaizduosi.

Curtis kurį laiką gerokai lagindamas tylėjo.
- Nujaučiu, kad norėčiau,- galų gale tarstelėjo lyg ir užsisvajojęs, tačiau dėl to kad pripažinkim, jis tikrai nebuvo blaivas, skirtumo nebuvo matyt.
- oi, atrodo ministerijoj triukšmo nėra,- pavartė akim.- Įsivaizduosiu? - susiraukė ir prisiminė savo būseną,- sunkiai ...
Curtis tarp pirštų sukiojo taurę, kuri pastaruoju metu taip ir laikėsi tuščia.

Kukliai šyptelėjusi Stella papurtė galvą, šitaip sureaguodama į pirmąją repliką. Na gal truputėlį ir į antrąją, į kurią teikėsi atsakyti ir žodžiais.
- Lyg ir nežinau ministeijoj dirbančių vaikų ir paauglių, kuriems tik ir rūpi kaip pažvengt ar kaip nors kitaip išsikalinėt, - paaiškinusi, ką turėjo galvoje pasakiusi žodį "triukšmas", atsiduso Chassagne.
- Nežinau kaip tau, bet išgėrus mano vaizduotė išsiplėčia, - paironizuodama apie Gareth būklę, ramiu tonu, nė nežvilgčiodama į taurę, pasakė Ella.

Gareth'as linksmai sukikeno aiškiai pralinksmėjęs nuo pašalinių veiksnių.
- Žiūriu linksma ten pas jus,- tepasakė ir antrąją repliką nuleido negirdomis. Pratuštinęs dar vieną taurę, Curtis jau sunkiai laikėsi, kad ir sėdėdamas. Apspangusiom akutėm žiūrėjo į Stellą ir šypsojosi. Netrukus kažkiek sumažindamas atstumą tarp jų, Curtis pasilenkė. Kalbėjo lėtai ir pakankamai aiškiai, kad ir kaip sunkiai vertėsi liežuvis.
- Jei aš netyčia atsijungčiau,- padarė nevykusią pauzę, būdingą tik jam,- Praaaašau, pažadėk, kad nepaliksi manęs čia vieno ... - maldaujančiom rudom akim paprašė.

- O kur man tave vieną palikt? - išversdama sakinį savaip mintyse, gana retoriškai paklausė Stella. Fiziškai gana kukliai šypsojosi, bet ši šypsenėlė, būdinga tik Chassagne, visad reiškė tik vieną - atlaidumą. Tuo tarpu, kai prie jų, tokioje gana intymioje pozoje, prisartino barmenas, Ella iškėlė vieną pirštą, parodydama, kad pripildytų būtent jos tikl. Mažų mažiausiai ko moteis norėjo buvo, kad Curtis čia, prie pat pasigers ir nulūš ant rankų.

Curtis tik gūžtelėjo pečiais.
- Bet kur tik ne čia,- spjovęs į klausimo retoriškumą atsakė. Barmenui nuėjus, jis atsitraukė nuo Stellos ir dirstelėjo į savo tuščią taurę.
- O mą?!- vaikiškai išpūtė akutes.

Stella vėl išmetė savo atlaidžią šypsenytę ir gūžtelėjo pečiais.
- Traukinys kakojančių nelaukia, - lėtai užsiversdama taurę, pasakė Chassagne. Gėrė pasimėgaudama, stengdamasi įtikinti save, kad tai bus paskutinė taurė, nes žinojo, kad po sekančios, berods, penktosios taurės, pežengs ribas. Mat pati Ella nenorėjo šiandien prisiliaubt. Ir taip įsivaizdavo laikraščių antraštes - "Naujoji Ministrė pirmąją dieną su neaiškiu burtininkiūkščiu prisirijo neaiškaus Žiobarų gėrimo neaiškiame Žiobarų bare" ar kažką panašaus. To Ms. Beefheart tikrai nenorėjo, tad baigusi taurę, labai kruopščiai apsilaižė lūpas, kiek atsilošdama nuo baro.

- Blah blah blah, - Gareth'as pavydžiai primerkęs akis stebėjo po truputį tuštėjančią taurę. Maždaug sukoncentravęs žvilgsnį į Stellos lūpas galvojo "lūžt ar nelūžt". Galų gale nusprendė dar iš paskutiniųjų laikytis.
- Ar aš Tave pažįstu? - netrukus pradėjo kažką sapaliot.- Nes tikrai kažkur mačiau Tave!

Stella pasiliko sau teisę tylėti ir sekančias minutes tik tą ir darė. Na, atrodė,kad ji labai susimąsčiusi, bet tai buvo netiesa, apgaulingas įspūdis.
Tiesą sakant, per visą pokalbį jos dešinioji ranka kone lietė striukę ant sekančios kėdės, bet šįkart ją jau gniaužė. Chassagne nežinojo kodėl. Tiesiog spoksojo į vieną tašką, nusisukusi nuo savo šio vakaro palydovo, kuris dabar jai atrodė visiškai nebedomus.
Kiekvieną akimirką Ella galėjo tiesiog atsistoti ir išeiti. Kažkodėl kiekvienas anksčiau išgirstas žodis, atgamintas smegenų, ją pikdė ir pildė kantrybės taurę, todėl nieko stebėtino, kad moteris sunkiai tvardėsi.

Curtis tiesiog nebekreipė į nieką dėmesio. Sėdėjo ir žiūrėjo į Stellą. Aplinka jam nekėlė jokio susidomėjimo. Kažkaip žinojo, kad reikia kažką pasakyt, bet į galvą niekas neatėjo, todėl kramtydamas lūpą, išleido kažkokį į atsidusimą panašų garsą. Žinojo tiek, kad nenori išeit ar, kad juolabiau išeitų mergina.
Neperspėjęs dėl tolimesnių savo veiksmų, Gareth'as delnu surado ant baro gulėjusią((tarkim)) Stellos ranką.
- Kai sakiau, kad nepaliktum manęs čia vieno.. well.. I really meant it..- atrodo girtumas buvo dingęs, nes Curtis puikiai suvokė ką kalba.
Nelaukė kol Chassagne ką nors atkirs, patrauks ranką, išvadins debilu, atslap'ins ir išeis... Kažkiek pakilęs nuo kėdės laisva ranka pasuko merginos veidą link savęs ir nedvejojęs netrukus savo lūpom jau lietė jos.

Kadangi tuo metu Stella buvo beveik jau kiaušingalvė (I mean.. be minčių), nė nesuvokė, ką ten Curtis su jos ranka žaidžia. Apskritai.. ignoravo. Nerūpėjo. O gal paprasčiausiai nesuprato, juk visvien kraujas po kūną vis intensyviau nešiojo etanolį.
Ir su išgirstais žodžiais pasielgė maždaug taip pat. Nors suvokusi kažką beprotiškai artimo ir šilto, norėjo atsigręžti, kažkodėl Chassagne to nepadarė.
Ir vis dėl to pajuto, kažką ant savo žando. Galbūt Ella dėl anksčiau minėtų priežasčių nesipriešino. Nors laisvai galėjo tai padayti.. bet kurioje kitoje situacijoje. Ne dabar ir ne čia. Pajutusi svetimas lūpas ant savųjų ir supratus, kam jos priklauso, VV vėlgi kažkodėl nesipriešino. Turbūt silpnai besijausdama dėl per didelės alkoholio koncentracijos, ji paleido striukę iš rankų. Ir turbūt iš inercijos ranką perkėlė ant Gareth'o kaklo.
Bet negi kam rūpi priežastys? Esmė tame, kad kažkokiu būdu Stella nė milimetru neatšlijo nuo praktiškai nepažįstamos personos, kuri jos lūpas lietė saviškėmis, ir dar blogiau - tęsė procesą.

Curtis nejautė ką daro. Tiesiog nesuvokė to iki galo, nes kažkaip jautėsi visiškai atsijungęs. Pamažu prirėmė Chassagne prie baro ir paleidęs jos ranką, savąją uždėjo ant liemens. Tiesa kažkuri dalis jo smegenų suvokė, kad nevertėtų peržengt ribos. Nors ištikrųjų.. Velniop tas ribas. Bandydamas išspaust iš Stellos rimtesnį, nei vien rankos ant jo kaklo, atsaką, Gareth'as iš to tokio švelnaus bučinio perėjo prie kiek reiklesnio, mąstydamas kiek laiko prireiks, kol pats pritrūks oro. Ir jam tikrai nerūpėjo iš šono atsklidęs barmeno klausimas, kurio jis iki galo nesuvokė. Tik dešine ranka pamojo jam čiuošt tolyn ir tęsė bučinį.

Chassagne pajutusi grubesnius veiksmus, kiek netenkinamai sureagavo - nemanė leisianti Gareth'ui su ja elgtis kaip su marionete. Dėl viso pikto. Stella gi juk neprarado viso savo sveiko proto, tad buvo gana pasiruošusi savygynai, jei įsireiktų.
Bet visgi ranką nuo staloatitraukė - ta buvo mažu mažiausiai nepatogu, kai pati esi atremta į stalą. Pajutusi, kad iš bučinio partneris reikalauja kažko daugiau, nepasidavė tolesnei įtakai. Būtų atsitraukusi, bet buvo pernelyg užspausta, o atgal pasilenkti negalėjo, mat būtų susivariusi daug šukių į galvą. Taigi, Ella tiesiog ėmė tikėtis, kad jos žingsnis bus suprastas tinkamai ir reikalas bus išspręstas gražiuoju.

Curtis buvo pernelyg girtas, kad suprastų užuominas ar kažką panašaus, todėl trumpam nutraukė tokį malonų gestą. Bet tik tam, kad sumokėtų sąskaitą, jau kone visa gerkle plyšaujančiam barmenui apie užsidarymą. Prikandęs lūpą lyg ir bandė ieškot kur nukišo savo paltą, kai prisiminė jį gulint ant kėdės. Pasiėmęs tą shit dar patraukė Stellą už rankos ir paėmęs jos striukę užmetė merginai ant pečių.
- Jei spyriosies bus tik blogiau,- aiškiai linksmas ir neturėdamas jokių blogų ketinimų nusišypsojo ir ištempė Chassagne iš užeigos. Kadangi aplink buvo tamsu, vos pasiekęs gatvę Curtis išnyko oru kartu su ja.

Kai mazdaug prie baro prisistate nuliova Kim'es aude ir is jos islipo kiek pakeleivio suerzinta moteris, buvo jau pakankamai velu.
- Einaaam tiktai! Sitas geras! Sitam ne karta buvau,- patikino ji ir ismetusi smaila, trypciojo prie duru, bet nesulaukusi Brian'o taip greitai, kaip noretu, netrukus atsirado prie masinos ir truktelejo vyra uz rankos.
- As paskutini karta prasau graziai,- prisimerke ji ir vien del to, kad buvo labai uzsispyrus, atsakymo nelauke ir siaip taip isitempe vyra I bara.

- Būtent dėl to, kad tu ten jau buvai aš ten ir neisiu gi nu, kas ten likę, - bamba, nepaisydamas fakto, kad Kimė turbūt jo net negirdi. Negirdėtų net norėdami - vis dėlto atstumas tai neblogas. Galiausiai kiek luktelėjęs, Fernsby ima pamažu ropštis iš automobilio ir gan greit susilaukia pagalbos, kuri, nori nenori tenka pripažinti, tikrai praverčia.
Įsivilkus į barą, Brian smalsiai apsižvalgo.
- Į kokią čia dabar skylę mane atitempei, - tik šiaip subamba. Žodžiai nelabai atspindi Jake mimiką, mintis ir šiaip pačią išvaizdą, nes vaikinas atrodo tuoj sprogs iš laimės - tiek alkoholio, tiek mažai žmonių ir taip šilta.

Niler susierzinus prikando lupa.
- Tau nepatinka?- paklause visai suprantamo dalyko, nes I Jake veido israiskas dabar maziausiai kreipe demesi.
- Nera cia taip blogai,- palikdama vyra sau uz nugaros ir zingsniuodama link baro, Kim'e toliau burbejo kazka panasaus apie pasiputusius, baigiancius nudvest vyrus, visai neturedama nieko konkretaus. Uzisakiusi buteli kazko-kazko, Landreau nusuko galva, zvilgsniu ieskodama savo pakeleivio.

Ir jis išdygo šalia Kim! Kaip Pilypas iš kanapių beveik.
- Nah. Pakenčiama, - gūžteli pečiais, įsitaisydamas šalia merginos. Nu ne visai šalia, klesteli ant gretimos kėdės. Kiek pasisukinėjęs, Brian įsispokso į Kimei atneštą butelį.
- Man to paties, - galiausiai linkteli padavėjai ir pasisuka į Niler.
- Nusprendžiau, kad tau gali būti nuobodu vienai gerti, - iš kart paaiškina savo sprendimą.

Iš nepaprastai garsaus kikenimo, Kim'ė netrukus perėjo į itin nepatenkintą veido išraišką ir intensyvų galvos purtymą. Atimdama iš Brian'o butelį ir pasistatydama jį šalimais savęs, Landreau dirstelėjo į jį "geriau nesiginčyk" žvilgsniu.
- Mes gi susitarėm. Aš geriu, Tu - stebi ir pavydi,- trumpai paaiškino ir užsivertė butelį, nenuleisdama žvilgsnio nuo pašnekovo veido.-
- Faainai būtų, klausyk, jeigu sutiktum paaiškint kokia proga, kiek ir su kuo gėrei prieš nuspręsdamas iššokt tiesiai priešais mano nuliovą Audę,- kilstelėjo antakį.- Kalbėk. Liežuvis laisvas. Kol aš keturis litrus išbaigsiu, laiko turi va tiek va,- pirštu perbraukė per kaklą ir sukikeno.

Brian jau nori griebti neteisėtai atimtą butelį, tačiau sulaukęs žudančio žvilgsnio, tik nusišypso ir labai supratingai palinksi.
- Pirma tai tavo audi šūdas. Antra kol tu išgersi keturis litrus aš spėsiu ne tik apie savo lakimą papasakot, bet ir apie visus dvylika savo vaikų, tai gal geriau net nepradėsiu, - labai ramiai išdėsto, su pavydu spoksodamas į butelį. Nevalingai sučepsėjęs, vyras susvyruoja.

Niler uzsiciaupe ir susirauke. Su garsu pastate buteli ant stalo ir parode I duris.
- Renkiesi smutkes ir namo pyzdini pescias, aisku?- dar paklause, kaip niekad valdingu tonu. Viena, varyt apie jos intelekto stoka, bet visai kas kita yra izeist jos Aude.
- O man kas bleet? vel forever alone liksiu. Bent jau turiu isgert,- atsisukusi I bara, atsiduso ir uzsiverte buteli.
- Ne, klausyk, pasilik. Tiek to, pamirsiu ka sakei,- uzmete riesa, Brian'ui ant peties, pastume jo link buteli ir netrukus uzsake dar viena, tikedamasi, jog toks susitarimas suveiks.

Brian mimika ištįsta. Nu nesitikėjo jis tokios valdingos reakcijos, visai nesitikėjo. Taigi vyras jau žiojasi atsiprašymo žodžiams, kaip čia dabar imsi ir išeisi, tačiau Niler greitesnė - spėja pirma ištaisyti padėtį. Jake lyg niekur nieko išsišiepia, apsimesdamas, kad tikrai akimirka prieš tai nebuvo pasiruošęs pult ant kelių ir atsiprašinėt.
- Nu aš dar pamąstysiu. Nemanau, kad verta man čia likti... elgiesi kaip su šunimi... - ale labai įsižeidęs ir dvejodamas sumurma, spoksodamas į barą. Vyras lėtai papurto galvą. - Net nežinau. Įžeidei mano jausmus, įžeidei, - palinguoja, pakeldamas žvilgsnį į Kimę.