Brendon turbūt jaudinosi labiau net už pačią Amy. Gerai, turbūt taip stipriai ne, bet vis vien, jaudulio pakako. Atsisveikinęs su mylimąją, Brendon trumpai išpučia orą iš plaučių ir įsitaiso ant tokiems žmonėms kaip Urie pastatytos sofos. Kelias akimirkas vaikinas sėdi ramiai, galiausiai nuo stalo pagriebia kažkokį psichologijos žurnalą. Varto, nieko nesupranta, bet vis vien bando skaityti. Tokį užsiėmimą pertraukia priėjęs senas, nuplikęs, žilas, šlykštaus snukio senis.
- Šventas šūde, čia tu! - sukrykščia pastarasis, atkreipdamas Brendon dėmesį. Vaikinas pakelia galvą į nepažįstamąjį, suraukdamas antakius.
- Taip, čia, aš! - su aiškiai dirbtinu entuziazmu sukrykščia, vis dar išlaikydamas susiraukimą. Žmogus nelaukęs leidimo, įsitaiso šalia Urie ir paima jo ranką.
- Tu mano mažylės vaikinas, taip? Malonu susipažinti, aš Amy tėvas, - įnirtingai kratydamas Brendon ranką kalba pratęsia vyras. Boydas iš kart apsiramina, jo veide atsiranda šypsena ir jiedu ima maloniai šnekučiuotis. Po ilgo ir malonaus pašnekesio, Brendon ir patėvis priima bendrą išvadą - šį vakarą jis ateis vakarienės į Urie ir Lee namus ir tai bus staigmena Amy. Galiausiai vyras pasišalina į savo kabinetą.