Prie įėjimo į klubą sustojus juodam, velniškus pinigus atsiėjusiam motociklui, nuo jo nulipo vyras ir nusiėmęs šalmą nuėjo link pastato. Prie durų stovėjęs apsauginis pagarbiai jam linktelėjo pasisveikindamas, o Ian atsakė vos vos matomu linktelėjimu. Pro duris įėjęs į vidų, Blackwood, nužvelgęs kelias čia besisukinėjančias merginas, nužingsniavo savo kabineto link. Taip taip, kabineto. Gal iš jo transporto priemonės ir galėjo pasirodyti, kad jis tėra klubo lankytojas, tačiau iš tikrųjų tai ši vieta priklausė būtent jam. Pasiekęs minėtojo kabineto duris, vyras įėjo į vidų. Kambarys nepriminė tikro darbo kambario, čia nebuvo jokių dokumentų. Stalas, už kurio Ian netrukus atsisėdo, buvo apytuštis, tik su keliais šokėjų gyvenimo aprašymais. Patogiai įsitaisęs odiniame krėsle, Blackwood išsitraukė brangiausių cigarečių pakelį ir išsižvejojęs iš jo vieną cigaretę ją prisidegė degtukų pagalba. Papurtęs ranką taip, kad joje laikomas degtukas užgestų, vyras taikliai nusviedė tą medžio pagaliuką į peleninę, kuri, beje, irgi buvo vienas iš nedaugelio daiktų, puošiančių jojo stalą, ir prisidėjęs cyzą prie lūpų įtraukė.
Iš tikrųjų šiandien buvo puikios nuotaikos. Sugebėjo rasti gana jauną, tačiau jau spėjusią nemenkai išgarsėti merginą, kuri turėjo pakeisti šio klubo žvaugždę jau rytoj. Beje, būtent dėl šios priežasties Ian ir atsidangino čia į klubą būtent dabar - žinojo, kad Helen norės išsiaiškinti kodėl jis nusprendė mesti ją iš darbo ir pakeisti kita.

Helen kaip tik buvo ant scenos. Sudainavusi pristatomąją dainą ir sulaukusi aplodismentų bei gėlių, mirktelėjo Coco taip jai sakydama, kad eitų į sceną vietoj jos ir pati nuėjo į užkulisius. Vis dar kvėpuodama kiek giliau nei paprastai, susirado šilkinį chalatėlį ir juo apsisiautė taip pridengdama pusnuogį kūną. Nuo veido nubraukusi plaukų sruogą, pažvelgė į veidrodį ir nuo spintelės pagriebusi lūpdažį, pasidažė, lūpas paryškindama raudonais lūpų dažais. Likusi patenkinta tuo, ką mato veidrodyje moteris kažkur ant kėdės padėjo plunksnų vėduoklę, kurią dėl neaiškių priežasčių vis dar laikė rankoje ir išėjo iš persirengimo kambario. Nuėjusi prie klubo savininko kabineto, atidarė duris ir įėjo į vidų net nepasivargindama paklausti ar užeiti galima. Nuėjusi prie kėdės stovinčios šalia stalo, greit ant jos atsisėdo ir susikėlusi koją ant kojos įsitaisė kiek patogiau. Pažvelgusi į priešais ją sėdintį ir rūkantį Ian, Helen krenkštelėjo ir pragaliau prakalbo:
-Nikki Stonem. Tikrai? Po velnių, Ian, ta.. mergina net šokti nesugeba. Taip nekalbėčiau, jeigu nebūčiau mačius pati. Ji juda taip, tarsi kojos būtų medinės, o dainuoja lyg su karšta bulve burnoj. Nežinau kas tau užėjo, bet manęs dėl jos atleisti negali. Žinoma, nebent.. ji padarė ką nors, kas privertė tave užsikimšti ausis kai ji dainuoja ir užsimerkti matant kaip šoka,-vyptelėjusi ji pažvelgė jam į tarpkojį taip parodydama ką turi omenyje taip sakydama.

Kabineto durims atsidarius, Ian apatiškai nukreipė žvilgsnį į merginą ir be jokio susidomėjimo stebėjo, kaip ji, aiškiai supykusi, įsitaiso ant kėdės priešais jo stalą. Praktiškai be emocijų išklausęs jos komentarus apie naująją šokėją, Blackwood išpūtė dūmus ir šyptelėjo. Jei tik tą paniekinamą vypsnį galima būtų pavadinti šypsena.
-Nusileisk ant žemės, Lefevre. Ji gražesnė ir jaunesnė už tave, turi geresnį balsą ir jau yra bemaž tokia pat garsi kiap ir tu, nors, beje, nieko nenužudė kad išgarsėtų. Ji turi žymiai didesnį talentą ir geresnes perspektyvas, nei manaisi turinti tu,- išdėstė ramiai, visiškai be pykčio, nors teisę supykti visgi turėjo - šiaip ar taip, jis juk klubo savininkas ir ji neturi teisės šitaip su juo kalbėti. Nors kalbėdavo būtent taip praktiškai visada. Gal todėl Ian jos taip nemėgo. Na, visgi jautėsi turįs teisę bent jau savo klubo darbuotojų būti gerbiamas.
-Rytoj tu čia nepageidaujama, todėl susirink šmutkes ir gali čiuožt. Gal tave priims koks kitas klubas, nors abejotina ar tokios pasipūtusios vištos kam nors prireiks. Man tikrai nereikia,- kreivai šyptelėjo ir vėl prisidėjęs prie lūpų cigaretę įtraukė, o po kiek laiko išpūtė dūmus. Ne paslaptis, kad nebūtų pakeitęs Helen kita, jei ne jos charakteris. Nujautė, kad klubo žvaigždei išėjus pelnas kiek sumažės, tačiau buvo pasiryžęs šitai paaukoti vien tam, kad parodytų Helen kad geriau prieš jį nešokinėti.

Helen kilstelėjo antakį ir sukryžiavusi rankas ant krūtinės išklausė Ian. Kolkas nieko nesakė, tik mirksėjo. Negalėjo patikėti, kad ją atleidžia. Gi būtent jos pavardė ir veidas puikavosi ant žurnalų viršelių, būtent ji išgarsino šitą kluba ir šiaip.. visa programa sukosi aplink ją, nes ji buvo klubo žvaigždė. Helen nenorėjo to pripažint, bet Nikki taip apt gerai dainavo. Balsas nebuvo toks stiprus, ir tokių aukštų natų neištraukdavo, tačiau dainuot mokėjo. Neturėjo tiek patirties ir šiaip, nebuvo tokia.. įdomi asmenybė (Helen buvo šiek tiek su ja bendravusi), tačiau šiaip gana rimta konkurentė. Na, bet šių žodžių Hel garsiai niekad gyvenime nebūtų ištarusi. Linktelėjusi, taip lyg ir parodydama, kad išeis iš darbo, moteris pakilo nuo kėdės. Vis dar buvo kiek nustebinta naujienos, tačiau na.. ji visą laiką jautė, kad taip gali nutikti, nes su Ian dažniausiai elgdavosi ir kalbėdavo labai bjauriai. Ji jį visai mėgo, tačiau buvo įsitikinusi, kad jis jos nekenčia, todėl ir pati elgėsi atitinkamai. Nusprendusi išeiti taip, kaip ir atėjo - efektingai, moteris pažvelgė į stiklinę ant stalo. Pastebėjusi, kad joje yra viskis, patenkinta šyptelėjo ir ją paėmė į ranką. Pažvelgusi į Ian, tarsi flirtuodama jam mirktelėjo ir žengusi vieną žingsnį arčiau, šliūkštelėjo visą stiklinėje buvusį alkoholinį gėrimą jam į veidą. Pastačiusi tuščią stiklinę ant stalo ji nusišypsojo ir apsisukusi nuėjo prie durų.

Moteriai staiga aptilus ir nebelaidžius sarkastiškų replikų, Ian, sunkiai galėdamas patikėti kad šį kartą pasiekė pergalę ir galbūt sugebėjo ją nusodinti, užgesino cigaretę į stiklinę peleninę ir mintyse džiūgaudamas kad nebereiks ginčytis su Lefevre pažvelgė į ją tarsi norėdamas kažką dar pasakyti. Ir, deja, nespėjo, nes jam į veidą buvo šliūkštelėtas ant stalo stovėjusios puspilnės stiklinės turinys - žiauriai brangus ir senas viskis. Ranka nuo veido nusibraukęs alkoholį, Blackwood lėtai pakilo nuo krėslo ir apėjęs stalą keliais žingsniais prisivijo merginą, kuri nusisukusi jau ramiausiai žingsniavo link durų, tarsi manydama kad pavyks taip lengvai išsisukti. Na, reikia pripažinti, vyrui toks Helen elgesys visai patiko, buvo velniškai hot, vertė jausti šiokią tokią pagarbą ir t.t., tačiau nesinorėjo leisti merginai išeiti lyg niekur nieko.
Sulaikęs Helen už rankos, Ian ją staigiai atsuko į save, o kadangi fiziškai už moterį buvo gerokai stipresnis, ji tiesiog skriste įskrido jam į glėbį.
-Nereikėjo šitaip daryti. Baisiai nemandagu,- sušnabždėjo, žiūrėdamas merginai į veidą.

Helen jau ketino atidaryti duris ir su trenksmu iš čia išeiti (oo, ji ketino dar pasakyti ką galvoja kelioms šokėjoms ir panašiai), tačiau buvo sustabdyta. Vyrui suėmus jos ranką ir atsukus ją į save, Helen susiraukė ir kilstelėjo antakį tarsi klausdama ko Ian iš jos nori. Kadangi stovėjo jo glėbyje, moteris buvo prie jo prisiglaudusi. Na, tikrai nemanė, kad kada nors glaustysis būtent su Ian, žmogumi, kuris Hel manymu jos tiesiog nekenčia ir nori kuo greičiau atsikratyti, pakeisdamas Lefevre jaunesne ir, galbūt, šiek tiek seksualesne. Susiraukusi moteris pažvelgė į visai prie pat jos stovintį Ian. JAu ketino sakyti ką nors bjauraus ir atsitraukti, tačiau tada vyras prabilo. Hel tikėjosi, kad jis bus baisiai piktas dėl to, kad jį apliejo, išpylė labai brangų viskį (Helen matė sąskaitas už alkoholį perkamą į barą, todėl puikiai žinojo Ian kabinete stovinčio alkoholio kainą) ir dar sugadino marškinius (jų etiketę Helen taip pat matė. Boss. Ir kainą Lefevre žinojo, todėl netgi kiek didžiavosi, kad vienu rankos mostu sugebėjo sugadinti tiek daug brangiai Ian kainavusių daiktų). Kilstelėjusi antakį moteris laisvąją ranką padėjo kažkur Ian ant kūno ir dar šiek tiek prie jo prisiglaudusi, linktelėjo, taip parodydama, kad sutinka su ką tik Ian ištartais žodžiais:
-Taip, tu teisus. Velniškai nemandagu,-tyliai ištarė ir nežymiai šyptelėjusi pažvelgė vyrui į akis.

Kadangi mergina ne nemėgino išsivaduoti iš vyro gniaužtų, o priešingai, netgi pati prie jo prisiglaudė, Ian nesąmoningai šyptelėjo patenkintas tokiu jos elgesiu. iš tikrųjų, nors jiedu paprastai tik ir pjaudavosi dėl įvairių smulkmenų ir vardas šventos savo ramybės jis galiausiai nutarė išdrėbti Helen iš darbo, rimtos neapykantos jai nejautė. kaip ir dauguma žmonių, ypač šio klubo lankytojų, ja slapčia žavėjosi, tačiau niekad to nepripažino nei sau pačiam, nei tuo labiau kam nors kitam.
Merginai prabilus dar tyliau negu kad prieš kelias akimirkas kalbėjo jis, Blackwood šiek tiek prie jos palinko tarsi norėdamas geriau girdėti, ką ji sako. Ir jau nebeatsitraukė ir nenusuko žvilgsnio, tarsi merginos akys būtų jį užhipnotizavusios. Neskubėdamas paleisti jos iš tvirto savo glėbio, Ian tik šiek tiek atlaisvino ranką kuria laikė jos riešą, mat miglotai suprato, kad Lefevre gali jausti skausmą, mat paprastai jis panaudodavo daugiau jėgos jei jam pačiam atrodydavo.
-Negražu šitaip...- sumurmėjo jau pats nebesuprasdamas, kodėl jie kalba tokius niekus. Kelias akimirkas nesėkmingai pakovojęs su savimi, Blackwood staiga prisitraukė moterį dar arčiau savęs ir įsisiurbė jai į lūpas. Per daug stipriai jos nelaikė ir bučinys netgi nebuvo labai aršus, nes vyras ketino suteikti jai progą jį atstumti, ką padaryti ji turėtų pilną teisę.

Lefevre pažvelgė Ian į akis ir kreivai šyptelėjo jam prabilus. Ne itin mėgdavo tokius pokalbius, kurie neturėjo absoliučiai jokios prasmės ir budo neįdomūs abiems pašnekovams, tačiau jie būdavo puiki įžanga į bučinius. Arba kažką daugiau. Sulaukusi būtent to, ko ir tikėjosi - aistringo lūpų kontakto, moteris kreivai šyptelėjo ir dar labiau prisiglaudusi prie Ian rankomis apsivijo jo kaklą. Žinoma, atsakė į bučinį. Taip pat ji pabandė praignoruoti faktą, jog rytoj ant jos riešo puikuosis mėlynė, nes Ian jį spustelėjo kiek stipriau nei reiktų. Per daug nekreipdama į tai dėmesio, moteris toliau jį bučiavo, rankomis nuslysdama vyro krūtine žemyn. Atsagščiusi šlapių jo marškinių sagas, Hel atsirėmė į šalia jos esančią sieną ir ištiesė vieną ranką. Sugraibiusi duryse esantį raktą, kelis kartus jį pasuko ir įsitikino, kad durys neužrakintos ir niekas netyčia į kambarį neįeis. Patenkinta Hel nežymiai šyptelėjo ir pratęsė bučinį. Rankomis vėl nuslydo jo krūtine žemyn, tik šį kartą jau susidorojo su jo kelnėmis, jas taip pat sėkmingai pašalindama ir neaišku kur numesdama. Kadangi vyras taip pat neatsiliko ir greitai pašalino jos chalatą, kuris, galima sakyti, buvo vienintelis tikrai ką nors dengiantis jos drabužis, moteris pašalino ir likusius jo drabužius. O toliau, i guess, cenzūra. Jau po visko moteris atsitraukė ir šyptelėjo priešais ją stovinčiam vyrui. Kvėpuodama kiek giliau nei paprastai moteris nuėjo prie stalo ir nuo jo paėmė stiklinę, iš kurios vos prieš kokį pusvalandį išpylė gėrimą. Į ją įsipylusi viskio, kurio butelis taip pat stovėjo ant stalo, moteris gurkštelėjo alkoholio ir priėjo prie Ian. Įtarė, kad jis nori gerti, todėl padavė jam stiklinę ir susirinko savo drabužius, kurie buvo išmėtyi po visą kabinetą. Užsisegusi liemenėlę ir užsidėjusi apatinius moteris susirado savo aukštakulnius ir jais apsiavė. Į ranką paėmusi juodą šilkinį chalatėlį, mirktelėjo Ian ir pasisuko eiti.

Sulaukęs atsakomųjų merginos veiksmų ir netgi šio to daugiau nei tikėjosi pradėdamas tą paprastą bučinį, vyras, leidęs merginai atsegioti alkoholiu permirkusių marškinių sagas, savo ruožtu atlaisvindamas Helen chalato dirželį, kol ji krapštėsi su durimis jas užrakindama. Iš tikrųjų nebuvo rimto reikalo tai daryti, nes į Blackwood kabinetą išties beveik niekas neužsukdavo, nebent jis pats išsikviesdavo kokią šokėją, dažniausiai tam, kad atleistų. Lefevre inicijavus trumpam nutraukto lūpų kontakto pratęsimą, Ian palaukęs kol ji atsikratys likusių jo drabužių, greitai nuvilko jau minėtąjį moters chalatėlį ir visa kita, kas buvo po juo jei ten iš vis kas nors buvo. Vis dar nenutraukdamas bučinio, su mergina persikėlė ant stalo, kur buvo žymiai patogiau rutuliotis veiksmui nei stovint. Po N-18 dalies, Blackwood, Hel atsitraukus, susirado drabužius ir apsirengė, kol mergina mėgavosi gėrimu. Marškinių užsisagstyti nespėjo, o ir noro tą daryti nelabai buvo, nes visgi turėjo tobulą kūną ir nebuvo prasmės jį iš karto paslėpti po rūbais. Gavęs iš Helen jau pusiau nugertą viskio taurę, vyras susipylė į gerklę visą jos turinį ir nurijęs pažvelgė į vėlgi išeiti besiruošiančią Lefevre.
-Gal einam pas mane?- ištarė nė neapsvarstęs, ar toks pasiūlymas tinkamas. Tiesiog pasakė pirmus į galvą šovusius žodžius, kuriais tikėjosi sulaikyti merginą. Nenorėjo jos taip greitai paleisti, vis dėl to juk nebuvo toks kiaulė kaip jai galėjo pasirodyti iš šiandieninio jo elgesio ir pasakytų žodžių.

Helen jau dėjo ranką ant rankenos ir ketino išeiti, kai išgirdo Ian ištartus žodžius. Kreivai šyptelėjusi moteris nežymiai pasuko galvą, kad galėtų matyti už jos stovintį vyrą ir linktelėjo. Kadangi jiems abiems buvo aišku, jog su tokia apranga Helen negali išeiti į gatvę, moteris nieko nepasakė ir išėjusi iš kabineto nuėjo į savo persirengimo kambarį. Kadangi buvo pagrindinė klubo šokėja ir dainininkė, turėjo savo atskirą kambarį, o tai buvo didelis pliusas, nes nereikėjo sėdėti prie vieno stalo ir dažytis, kai aplink daro tą patį dar bent dešimt merginų. Įėjusi į vidų moteris pakabino chalatą kažkur į spintą ir nuėjo prie veidrodžio. Nusprendusi, kad Ian gali kelias minutes palaukti, Helen nuėjo į vonios kambarį ir ten greit nusiprausė, nusprendusi, kad bus nemandagu priversti Ian laukti kokią valandą. Susisukusi maždaug per dešimt minučių, moteris greit apsirengė ir pasidažė. Net būdama ne ant scenos Hel privalėdavo atrodyti tobulai, nes kitaip nebūdavo savimi patenkinta. Lūpas padažiusi raudonai ir dar kartą pažvelgusi į veidrodį Helen kreivai šyptelėjo, nes jai patiko tai, ką matė veidrodyje. Nubraukusi tamsius plaukus nuo akių moteris nuėjo prie spintos. Joje buvo daug drabužių, nes namuose ne visi tilpo. Susiradusi batelius, dar kartą nužvelgė drabužius, kuriais buvo apsirengusi ir apsiavė juodus batelius. Dar kartą pažvelgusi į veidrodį moteris nuo spintelės pagriebė juodą Prada rankinę ir išėjo iš kambario, paskui save jį užrakindama, kad kas nors ko nors iš jo nepaimtų. Gi visad atsirasdavo tokių šokėjų, kurios užsimanydavo iš Helen pasiskolinti lūpdažį, liemenėlę ar šiaip kokią kostiumo detalę. Nusprendusi, kad Ian jau turbūt laukia lauke moteris išėjo iš klubo ir apsidairė. Pastebėjusi Ian, nežymiai šyptelėjo ir jie išvažiavo. Ar tai dingo oru.