Saulė jau buvo nusileidusi, viskas skendėjo tamsoje, nesimatė nieko, tik tokia smulkmena, kaip tolumoje, iš taškelio, vis didėjantis ir artėjantis... maždaug trijų aukštų, galintis sutalpinti kokius 300 žmonių... geltonas autobusas. Na, galiausiai tas autobusas PYST ir lėėėtaaaai lėtai sustojo prie pat Šluotinės durų.
- Tai tu nepasakysi kam tau 300 vietų autobusas? Netgi dabar? Kai atvykom? - spoksodamas pro priekinį langą, pagaliau prabilo autobuso vairuotojas.
Smitas paprasčiausiai gulėjo ant autobusų grindų, pasidabinęs durna šypsenėle, čiaumodamas kažkokį guminuką, alia guminį slieką. Kaip tik įsikandęs jo galvą, vaikinas nugirdo klausimą. Veido išraiška patapo tokia... maždaug, žinot, kai vaikų paklausiat "Tavo sauskelnės švarios?" ir jie su tokia kvaila išraiška, papurto galvą? Ai ne, ne taip. Na, žodžiu, šiek tiek prasižiojęs, išsišiepęs, tačiau lūpomis bandantis paslėpti dantis, vaikinas papurtė galvą, galiausiai tyliai sukikeno.
Autobusas buvo tikrai milžiniškas, o vienintelis jame esantis žmogus nepatikėsit... buvo Smitas. Na, ir vairuotojas.
- Šerninė jau, lipk, - pavartė akis, spirdamas į kažkokį mygtuką, kuris privertė duris atsidaryti. Smitis ne tai, kad kaip žmogus nuo tų grindų atsistotų, nusivalytų žemes, sukramtytų slieką... apsivertė ant pilvo ir ant keturių išropojo iš autobuso. Srsly, visiškai neaišku ką jis buvo rūkęs, ką gėręs, na, tiesiog aišku, kad nieko legalaus. Galiausiai rankomis pajutęs žemę, vaikinas pagaliau atsistojo ir toliau žiaumodamas tą patį slieką, patraukė į barą. Lyg niekur nieko.

Nuaidėjus pokštelėjimui, po kurio sukilo visos karksinčios varnos, prie šerninės durų atsirado blizgančiais skudurėliais apsikarsčiusi figūra. Rūžava jos ševeliūra staiga krito metru žemyn - motera, pavadinta May vardu, atsidūrė ant žemės, mat gėdingai neišlaikė pusiausvyros ir išsiklaipiusios nuo keliavimo oru kojos neišsilaikė ant kablų su nemenka platforma. Šiaip ne taip sugebėjo pasikelti ir dar minutę bandė pastovėti. Pavyko. Tad šiaip ne taip nusitysė iki durų ir paklebeno rankeną. Raumens labai neturėjo, tad tik spirtelėjo kelėnu ir šios atsilapojo visu savo grožiu parodydamos vidų. Atsikosėjusi, Daletsky nusvirduliavo prie baro niūniuodama pievišką dainelę panosei.

Ashton Smith rašo:

Na, galiausiai tas autobusas PYST ir lėėėtaaaai lėtai sustojo prie pat Šluotinės durų.

Aiaiaiaij. ;D

Pasigirdus silpnam neaiškiam garseliui kurį skleidė keliavimu oru pasėkmės, netoli, kieme atsidūrė Elena.Taip, ta pati, metus nematyta.Ji įsikišo lazdelę į savo batą, ir lyg niekur nieko apsidairiusi ir nipričiom atsikosėjus, nujudėjo link įėjimo.Priėjusi duris, ji pasiruošė belst, bet taip to ir nepadarius šmurkštelėjo į vidų.

Kažkaip atsidanginęs į Kiauliasodį iš Hogvartso, Edwin atsidūrė prie Šerno Galvos. Šiaip jau buo kiek įkalęs, tad kiek svirduliavo. Bet labiau tikėtina, kad Willets nesenai tiesiog kietai snaudė, bet išgirdęs apie pjankę kaip mat atsibudo. Nieko keisto, kad išėjęs į gryną orą trynėsi akis.
Pagaliau priėjęs pakankamai arti, Win patraukė užeigos duris į save ir įėjo vidun.

Pagaliau išlindęs į kiemą, Smitas stabtelėjo ant laiptelių, skirdamas kelias akimirkas palto užsimetimui. Vaikinas patrynė rankas ir apsigrabaliojo kišenes, ieškodamas nuknisto cigarečių pakelio. Po kelių akimirkų jau traukdamas dūmus į save ir grožėdamasis besileidžiančios saulės vaizdu, Smitis metė žvilgsnį į ne taip jau toli esančią Žviegiančią Būdą, prie kurios šmėžavo keistai pažįstamas siluetas. Apsižvalgęs, ar aplink apart jo daugiau nieko nėra, Aštas numetė tik ką pradėtą rūkyti cigaretę ant žemės ir susikišęs rankas į kišenes patraukė link Būdos.

Camkė, vos tik išbėgęs į lauką, iš kart nėrė už kampo ir susilenkęs, pabandė susitvardyti ir neimti žliumbti, cypti ar šaukti iš skausmo.

Paskui Semkę išlėkė Aivė. Žinoma, čia vaikino ji nepamatė. Tačiau suvokdama, kad toli pabėgti jis negalėjo, ėmė šaukti:
- Kur tas niekšas pasidėjo?! - susiraukė.

O štai ir trečioji šio žaidimo dalyvė, kuri visiškai nipričiom.
- Kur tas?-paklausė Aivės giliai įkvėpdama.

Aivė susiraukė.
- Nežinau. Pabėgo gal, - prikando lūpą. Į galvą šovus keistai minčiai, Aivė ėmė įtariai dairytis kieme. - Paieškokim, gal slepias. Su pašautu kabliu neturėtų būti toli nubėgęs.

- Mergyt, ne pašautas, o sulamdytas.Tu jam nevaisingumą įstatei.-prunkštelėjo ir nuėjo pažiūrėt ar anas nesislepia šiukšlių dėžėj.

Gūžtelėjo pečiais.
- Gali būti, - sukikeno. Kai Elena tikrino šiukšledėžę, Ivy nuspendė patikrinti ar Semkė nesislepia už kokio kampo. Už pirmojo tikrinto jo nebuvo.

Camkė besiklausydamas, glaudėsi prie sienos, sulaukęs kvėpavimą ir bandydamas kelti kuo mažiau garsų, ėmė judėti link kiemo.

Žodžiu, Aivė sugalvojo patikrinti kaip tik tą kampą, už kurio slėpėsi Semkė. Kadangi vaikinas judėjo lėtai, mergina jį pamatė.
- Nagi nagi nagi, ką mes čia turime, - nusišypsojo.

Elena atėjo iki Aivės ir pažiūrėjo į tą pusę kur ši buvo atsisukus.Pamačiusi sėlinantį kaip vaikučių spektaklyje vilką, Piratą kablį nusijuokė.Oj linksma dienelė.

Priėjusi arčiau Elenos šnipštelėjo šiai:
- Ką su juo darom? Kastruojam? - sukikeno.

- Tu jau jį turbūt ir taip iškastravai.-suprunkštė vos laikydama juoką.Stebėjo Cam.
- Galima..Paversti jį transverstitu.-pasvarstė.

- Tai čia kad užtikrinčiau, - nusijuokė. - Bet galima įvykdyti ir tavo siūlymą, - palinksėjo galva išsišiepusi stebėdama Cam'ą.

Sukikeno.
- Tada bus iškastruotas transverstitas.-toliau kikena.

Camkė, vos tik suprato, kad yra busted, sustingo ir meiliai nusišypsojo. Šiek tiek iškišęs galvą iš už kampo ir įsitikinęs, jog Jessicos čia nėra.
- Merginos, juk galim susitarti draugiškai, - nekaltai gūžtelėjo pečiais.
- Ji, - dar kartą apsižvalgė, - tik praeitis, - palinksėjo.

- Ir ateitis?Ania?-kalbėjo apie vestuvinį žiedą, kurį pastaroji demonstravo visai užeigai.

Aivė linksmai pa'nod'ino. Tačiau kai prabilo išdavikas visa laimė dingo.
- Nemeluok. Aš ne durna. Suprantu kam skirtas sužadėtuvių žiedas, - šyptelėjo.

Ji atbėgo.Išsitraukia pistoletą:-Agaaa, Camito, širduk, nebebūsi tu vaisingas.-šypsos

- Baik tu, ten tik girtos linksmybės, - žiauriai neįtikinamai palinksėjo, žengdamas porą žingsnių link vartų.
- Rimtai, - nusišypsojo.