Jasonas sėdėjo patogiame krėsle šalia lango. Blausi švies krito pro minimalų plyšį tarp užuolaidų. Rankose vaikinas vartė mažą blizgų akmenį.
*Toks niekniekis, o tiek daug žūčių vien dėl blizgaus paviršiaus...*
Mąstė ir sugniaužė stipriau delne tą akmenį.
-Kvailystė... - suraukė antakius ir nutėškė akmenį į kampą.