Fi, nebesulaukusi chėbros iš KIP'o pajudėti, pati pirmoji prasibrovė į salę, pakeliui pasigrožėjusi Varnių Mafijos menu ant sienų ir netik. Lengvai praėjusi pro būrelį psichų, kurie saugojo sugautuosius MV'istus, mergina nuėjo prie garbingojo stalo, ir užsiropščiusi ant jo, iškėlė abu kalašnikovus į skirtingus salės kampus. Garsas, bumbsėjimas ir sprogimai koridoriuose vis gausėjo, todėl mergina su nekantrumu laukė ko nors prasibraunančio į salę.

Įstraksėjus į salę Angel kritiškai viską nužvelgė. Iš pradžių regis ketino ir toliau sekti Fi, nes šiaip ar taip, nelabai gaudėsi aplinkoje, bet apsigalvojo ir nuslinkus pasieniu. Prisiplojus prie sienos, kiek toliau nuo durų, taip, kad bet kas užėjęs jos nepastebėtų, bet būtų patogu į juos taikytis, Black dar kartą patikrino kalašnikovo apkabą.
-Va šitai vadinu efektingu sugrįžimu,- išsišiepė, laukdama taikinių.

- Po šito, jeigu liksim gyvos, na aišku, aš čia vienintelė mirtingoji, Tu čia pas mus didmoterė, jeigu ką, išgersim už visus mirusius į sveikatą. - linktelėjo Angelei per visą salę. - Jeigu tik išsikapstysim iš šito mėšlo. - pakreipė galvą.

-Alrite!- Angel iškėlė abi rankas aukštyn. Tiesa, ji ko gero jau pamiršo kad rankoje - ginklas, todėl ore netrukus nuskambėjo šūviai.
-Umm.. Ūps?- mergina pakėlė galvą aukštyn įvertinti žalą ir tuo pat metu ant jos ėmė "lyti" tinku. Tyliai nusikeikus, Angel papurtė gaurus, bandydama iškratyti tinką.
-Dar suodžiai neišsiplovė, o dabar..- burbtelėjo.

- Nieko. Kas jau kas, bet tinkas Tau tinka. - bandė įžiūrėti gerąją pusę tinko byrėjime. - Žinai, o tie MV'istai visai jau. Veluoja cėlas... Dvi minutes. - pažiūrėjo į laikrodį prieš kiek laiko pati atėjo.

-Gal ir tiesa. Šiaip ar taip, neblogas kamufliažas,- sukikeno.- Mmhm. Arba..- nutęsė.- Vėluojam mes. Tipo labai smarkiai. O karas jau baigėsi,- pasikasė pakaušį ir atsisėdo ant grindų, vis dar atsirėmusi į sieną.
-O tu ten išgert netyčia neturi? Kol dar nieko neveikiam..- sumirksėjo.

- Jie neišdrįstų pradėti ir pabaigti karo be manęs! - treptelėjo kojom ant stalo iš pasipiktinimo, kad šis net sudrebėjo. - Em... - numykė. - Matai... Čia kelis mėnesius neturėjau nė lašo burnoj, o ir į dekretines nėjau, daug reikalų buvo, o tada buvo didelis bum, kažkas smegenyse apsivertė, pilvas subliuško, ir atmintis pradingo. - kažką nerišliai bandė paaiškinti. - Tai nežinau, gal tašėj ir bus koks butelaitis užsilikęs. Žinai, jie pastovėję baisių dalykų pridaro. - pasibaisėjo Fi, vieną iš kalašnikovų įsikišdama į dėklą, ir laisva ranka besiknaisiodama po tašę.

(( Tai Jageriui, Sandersui ir Gigandet typo... vilktis čia? xDD ))

[[ Visiems iki vieno, ir man nesvarbu, kad tai visi Tavo accai, ar kad Tu nori miego, ar kad Tau nėra nuotaikos. Šiąnakt mes apturėsim KARĄ. xDDDDD Net nebandyk neklausyt mūsų, bo tai tuos mes su Ange į Tauragės pusę po atominę bombą pasiūsim! xDDDDDDDD ]]

-Kas bliūško? Kokios dekretinės?- suraukė antakius.- Prašau šnekėti žmoniškai. Arba marsietiškai. Nes kitaip nesuprantu,- papurtė galvą.- Baisų? Ta prasme ant kiek baisių? Tu čia apie pachmielą?- akimirką Angel regis sudvejojo.

(( Jo, bus žiauriai fun. Eg'as prieš visus. Nu kai fun tai negaliu. xDDDDD ))

Kiek pavėlavęs (na žinoma) atsivilko Fredis. Atrodo jo nepagavo visas tas siautulys bobų, todėl jis gana nuobodžiai švilpiniuodamas sustojo kažkur prie durų, išmetė kietą pachotkę ir nuleidęs galvą tiesiog stovėjo.

[[ Tam Tu čia ir esi xDDDDDDDDDDDDDDDDD ]]

- Neeeeee. Aš nebuvau nėščia. - papurtė galvą nelabai įtikinamai. - Ai nežinau. Jei palaikai ugninės butelį ilgiau negu metus negertą, jis sprogsta. - sumurmėjo, pagaliau ištraukusi iš tašės apdulkėjusį butelį ugninės, ir pametė ją Eindžialei.

(( palaukit, palaukit, chėbra, būtinai šiąnakt? Nes man ryt keltis pusę šešių *mykia* Bet nuo vienuolikos būsiu laisva kaip.. nesugavoju palyginimo, bet pagavot :DD ))

(( Gal rimtai ryt geriau. (think) xD ))

[[ Ne ne. Mes šiandien tik pradėsim. Tęsim tai ilgai. Man visi vakarai ir savaitgalis bus užimtas, tai galėsit taškytis, kad ir visą kitą savaitę. Tik palikit ir Fi veiksmo xDDDDD ]]

-Bobutei papasakok,- sukikeno.- Aš iš tavęs dar ištraaauksiu visą tiesą,- palinksėjo, pagavusi butelį.- Ir apie tą St.... aaaa..- Angel nutilo pamačius kad Stalkis visgi jau čia.- Tai va. Šitą pokalbį pratęsim po karo,- linktelėjo, atsugdama butelį ir atsargiai pauostydama jo turinį. Gūžtelėjusim jį užsivertė ir pastatė atgal ant grindų.
-Nežinau kas tau čia keisto, bet ugninė tokia pat kokybiška kaip ir visada,- gūžtelėjo.

(( oooh, gerai, jau išsigandau :DDD nes žinant kaip aš amžiais visur vėluoju, galvojau ir čia nebesuspėsiu xD ))

Pro duris ramiausiai įžingsniavo Jageris. Netrukdė jam nė labai skystai besibraunantys vaikai, niekas. Visas apsiginklavimas buvo gerai paslėptas ir atrodė, kad vienintelis Chriso ginklas - užtaisytas pistoletas, spaudžiamas dešinėje rankoje. Christianas stabtelėjo prie durų ir šiek tiek iškeltais antakiais apžvelgė visą salę.
- Are you fuckin kidding me, - prunkštelėjo, supratęs, kad čia viso labo pora suaugusių.

- Jeigu išlipsim iš čia sausos ir mums nereikės kraujo perpylimo, sure. - tarė Fi. Prasidarė plačiai salės durys, ir su didžiuliu būriu mokinių, į salę įėjo ir pats Jageris. Mergina dėl šio visiškai nesijaudindama jau žadėjo peikti vaikus, kam vos ne VISI čia suėjo, kaip kokių pusryčių, nes galėjo prisiekti, kad kątik matė pro ją pralekiantį pirmakursį su granata.
- O šitas pavojiningesnis ir už mane. - prikando lūpą. Tada apsižvalgiusi ir išgirdusi Jagerio frazę, šyptelėjo.
- Tada Tau turėtų būti tikras juokas grąžinti Hogą į Jagerines vėžes, a? Ak, tiesa. Didmoterie. - tarė ji pasisukdama į Angel. - Čia bratka. Bratka, čia didmoterė. - ofcialiai pristatė. Šiaip iš neturėjimo ką veikti ir laiko tempimo.

Jageris nežymiai gūžtelėjo pečiais.
- Neturėtų kilti sunkumų, - vyptelėjo, apsižvalgydamas po salę, kokių žmonių ieškodamas pasislėpusių ar dar ko. Kiek palinkęs į priekį, vyras įsitikino, jog tikrai, čia tėra Stalkė ir dvi didmoterės. Christian dar kartą prunkštelėjo ir atsitiesęs, pasisuko į Angel.
- Malonu susipažinti, - maloniai linktelėjo ir per maždaug pusę sekundės vėl grįžo į normalų savo "Poker Face".
- Oh come on, Fiona, nuramink savo kariauną, - paskutinį žodį ištarė su aiškia panieka ir nusekė akimis tą patį pirmakursį, - ir einam į kokį barą, aš tau pastatysiu išgerti, papasakosi man istoriją "Fijona ir jos vyrai". O dabar tiesiog paliekam viską kaip yra, - pavartė akis. Fiona buvo turbūt vienintelė būtybė pasaulyje, su kuria Jageris dar galėjo normaliai šnekėti - nesišaipydamas, su kur kas mažiau sarkazmo negu įprasta. Na, vis dėl to ji juk buvo mergina, kurią Jageris švelniai tariant norėjo apsaugoti ir visiškai nenorėjo, kad ji nukentėtų.

Fi prunkštelėjo.
- Tu? Man? Pastatyti išgerti? - paklausė. - Kokia girta musė Tau įkando? - kilstelėjo antakį. - Ne ne ne, matai, ne viskas taip paprasta. O gyvenimo istoriją tai ir vietoj galiu papasakot. - gūžtelėjo pečiais. - bet gi Tu viską žinai. - tooooliau tempė laiką, tik nežinojo kodėl, ar laukė daugiau Fb'iečių, ar tiesiog prieš vieną Jagerį neapsimokėjo kariauti. - O Tu gal draugus pametei? - paklausė po pauzės nepamatydama pastiprinimo nei iš MV'istų pusės, apart tų kelių surištų prie psichų.

- Ką... Aš bandau būti draugiškas, - vietoj to, kad normaliai šyptelėtų, kas būtų tikrai gražu tokio sakinio pabaigoje, Jageris išlaikė tą pačią rimtį veide, kas visiškai atėmė iš sakinio emocijas. Aišku, veidas visiškai persimainė, kai kažkoks pyplys netyčia atsitrenkė į Jagerio nugarą ir sujudino neseniai padarytą žaizdą. Susikeikęs, Christian atsisuko jau norėdamas nušauti tą mažių, tačiau šis jau buvo dingęs. Vyptelėjęs, Chrisas vėl susikoncentravo į Fi.
- Ne viską aš žinau, pasakok, - lėtai palinksėjo, vėl žvalgydamasis po salę.
- Draugus... kam man jie, netiki, aš vienas galėčiau susidoroti, - vyptelėjo.

- Tikiu. - burtelėjo. - Tik nesuprantu, ko delsi. Jei būtum norėjęs, dabar šnekėtum su lavonais. - susiraukė. - Ai žinai. gyvenau su tėvais, kol kažkas jų nenužudė, tada basčiausi visur kur sugebėjau, tada dar šis tas ir bum aš čia. - greit susakė. - Ko dar nori? Mašinos numerių? Lazdelės sudeties? Kalašnikovų kalibro?

- Tėvai buvo inteligentai, ne itin mėgstantys magiją, nekenčiantys jos. Ramūs tokie. Jeigu tu būtum augusi su jais, dabar tu būtum sausa, nuobodi begalo protinga moteris, turbūt nemokėtum ginklo į rankas paimti, dirbtum kokia buhaltere žiobariškame biure ir apsimestum, kad myli savo akiniuotą vyrą, kurį taipogi, tau išrinktų tėvai, - neišlaikęs beveik spjaute išspjovė, vietomis netgi labiau pakeldamas balsą. Christian iš tikrųjų nežinojo kodėl delsė, gal tiesiog norėjo sulaukti daugiau žmonių. Vis dėl to pats jis nelabai mėgo teptis rankas.

Fi išpūtusi akeles nebeturėjo ką ir pasakyti.
- Kodėl Hogą? - paklausė ne iš šio ne iš to. - Kokio velnio užgrobti mokyklą? Prieš šimtmetį tai buvo madinga. Iškrenti iš mados. - susiraukė.