Tamsiam ministerijos koridoriuje pasigirdo žingsniai. Netrukus galima buvo įžvelgti ir siluetą žmogaus, sutrugdžiusio įsisenėjusią departamento tylą. Kadangi langų aplinkui nebuvo, o šviestuvų įtaisyti niekas nesusiprotėjo, personos veidas buvo paslėptas šešėliuose. Kiekvienas jo žingsnis palikdavo antspaudą, dulkėm nusėtose grindyse. Galiausiai vaikinas sutojo prie durų, niekuo nesiskiriančių nuo gal dar dešimties aplinkinių.
-Na ir savartynas,- sumurmėjo James'as, iš kišenės išsitraukdamas raktą. Žvilgtelėjo į jį, tada į spyną. Gūžtelėjęs, sviedė jį per petį ir įsmeigė akis į durų užraktą. Pasigirdo duslus pokštelėjimas ir durys atsivėrė. Vaikinas patenkintas savimi šyptelėjo. Aurorų mokykloje garsėjo savo talentu ne tik bežodei, bet ir lazdelės nenaudojančiai magijai. Paskutinį kartą nužvelgęs duris, pamatė lentelę, pajuodusią taip smarkiai, kad iš pirmo žvilgsnio buvo neįmanoma jos įžvelgti, tamsių durų fone. Sylor'as spragtelėjo pirštais ir lentelė sužvilgo sidabru. Ant jos ėmė raitytis raidės, lyg rašomos nematoma ranka. Galiausiai ant lentelės buvo išgraviruota "James Sylor. Auroras" James'as įžengė į kabinetą ir užtrenkė po savęs duris.
Kabinetas buvo kur kas geresniam stovyje, nei galima buvo tikėtis, pirmiau pamačius apleistąjį koridorių. Bet kad nesenai vyko karas, matėsi. Sylor'as atsisėdo kėdėje ir išsibūrė puodelį (ar, tiksliau, kibirėlį) kavos. Nužvelgęs stalą, gana efektyviai paslėptą po popieriais, jis abejingai sumirksėjo.
-Apsimeskime kad jų čia nebuvo,- tarė pats sau ir po akimirkos dokumentai suliepsnojo.
Atsilošęs kedėje, gerdamas kavą James'as stebėjo savadarbį laužą, kol šis užgeso. Ant stalo nebeliko jokių įrodymų apie čia buvusius popierius ir netgi auroro sukurtą laužą. Susikėlęs ant jo kojas, Sylor'as įsmeigė akis į lubas.
-O čia bus ką veikti,- tarė, vėl pats sau.

Tame pačiame koridoriuje, kamuojama labai jau panašių emocijų kaip ir Syloras pasirodo ir Danielle. Mergina atsargiai kilnoja kojas ir įdėmiai spokso į žemę, kad tik netyčia neužkliūtų už kokio nevietoje atsiradusio akmens ar betono luito. Būtent toks ėjimas nėra itin patogus vos tik prieš keletą savaičių į kablus įsispyrusiai merginai, todėl ši kiek svyruoja, o pastangos nepargriūti atsišviečia ir veide - šiek tiek pekreiptos lūpos ir suraukta nosytė. Galiausiai pasiekusi kelionės tikslą - Syloro kabinetą - Dan sustoja, užverčia akis ir įmantriai atkišusi apatinę lūpą, nupučia ant akių užkritusius trumpus kirpčiukus. Sommer lyg ir tiesia segtuvo laikymo neįpareigotą ranką link durų, kad krumplių pagalba praneštų kabineto savininkui apie viešnios atvykimą, tačiau nesusilaikiusi greit kelis kart perbraukia per sijonėlį, apvalo švarką, vis dėl to ryški iškaba skelbia, kad čia šeimininkauja vyras. Danielle pagaliau giliau įkvepia, mintyse padrąsindama save ir pabaladoja duris.

Sylor'o akys nuklydo nuo lubų link durų. O jie laiko nešvaisto. Atsidusęs, vaikinas nukėlė kojas nuo stalo, ant jo pastatė kavą ir išsitiesė. Iš stalčiaus išsitraukęs kažkokią trijų metų senumo atsakaitą, atsivertė ją kažkur ties viduriu ir nutaisęs labai rimtą ir susirūpinusią išraišką, įsmeigė į ją akis.
-Užeikit,- tarė, galiausiai nusprendęs kad scena atrodo pakankamai įtikinamai, jei asmuo už durų netyčia būtų aukštesnio rango nei jis.

Belaukdama kokio nors gyvybės už durų ženklo, Dan įsispokso į duris, labai jau susidomėjusi įmantria rankena. Viduje pasigirdus krebždėjimui, mergina kilsteli antakį ir nežymiai pasuka galvą, žvilgsnio nuo rankenos nepatraukdama. Praeina dar šiek tiek laiko, pakol iš vidaus sklindančio balso paraginta, Dan pagaliau šmurkšteli vidun.
- Laba diena, - iš kart, automatiškai tarsteli, trumpai žvilgtelėdama į vyrą už stalo. Mergina uždaro duris, tuo pačiu ir akimis apmesdama daug maž visą kabinetą, į kurį pateko, tiesiog norėdama prieš susipažįstant su Syloru pabandyti nuspėti kas per asmenybė šis yra.
- O jūsų departamentas tvarkingas, - sukikena, nužingsniuodama arčiau stalo ir pagaliau susikoncentruodama į Jamesą.
- Ilgai nevynosiu į vatą... - pradeda, tačiau žvilgsnis užkliūva už krėslo, stovinčio visai šalia jos. - Galima? - trumpai ranka mosteli į sėdėjimui skirtą baldą. Leidimo nelaukusi, mergina padeda subinaitę ant minkšto krėslo, o segtuvus iš rankų - ant stalo.
- Žodžiu, man reikalinga jūsų pagalba, - vėl pakelia žvilgsnį į Sylorą, sukryžiuoja kojas, rankas susideda ant kelių ir dar prie to nežymiai kilstei antakius.

Tikėdamasi žemo, sienas drebinančio balso, o sulaukęs žavios priešingybės, James'as pakėlė akis. Smalsiai nužvelgė merginą nuo galvos iki kablų, kol ji nužiūrinėjo kabinetą. Me gusta, šmėkštelėjo vaikino mintyse ir jis šyptelėjo pats sau.
-Laba,- tarstelėjo, Danielei pagaliau atsisukus į jį.- Labai tvarkingas. Ir labai aktyvus,- kilstelėjo antakius.- Turiu pasiteisinimą. Aš čia vos penkias minutes,- gūžtelėjo atsilošdamas kedėje.
Danielei pradėjus šnekėti, James'o išraiška kiek surimtėjo, o uždavus klausimą, jis atsainiai mostelėjo į kėdę, nors neatrodė kad ji lauks jo atsakymo. Merginai užtilus, Sylor'as kelias akimirkas sedėjo tyliai. Nusprendęs kad mergina detalizuoti neketina, kilstelėjo antakius.
-Mano pagalbos, ar mūsų pagalbos?- paklausė, turėdamas omeny visą departamentą.- Nes jei reikia daugiau neigu vieno asmens..- James'as skėstelėjo rankom.- ..pasistengčiau, bet prižadėti nieko negaliu. Pradėkim nuo pradžių. Kokia problema?- James'as tiesė ranką link stalčiaus, į kurį jau spėjo pasidėti cigaretes, bet po akimirkos, persigalvojo ir vėl atsisuko į Sommer.

Per trumpą pauzelę Danielle neatsilaiko norui dar kartą apžvelgti viso kabineto, kadangi jis kažkuo... žavi?
- Naujokas? - kilsteli antakį, pagaliau atsisukusi į Jamesą. Merginos veide atsiranda gudri šypsenėlę, kurią ji bando sutramdyti. O ji gera aktorė.
- Užjaučiu. Čia gana žiaurus įšventinimas, - dar kartą sukikena, alia labai užjaučiamu žvilgsniu pasižiūrėdama į Jamesą.
- Gražus kabinetas bus kai susitvarkysi...te, - vis dėl to gale prideda alia pagarbos ženklą, dar kartą nužvelgusi Sylorą ir nusprendusi, kad jis pakankamai įtakingas ir pakankamai už ją vyresnis.
- Nežinau, gal užtektų ir vieno, dar niekada tokio renginio neorganizavau, - gūžteli pečiais, nuo stalo paimdama mėlyną segtuvą ir jį atversdama būtent ties kažkokiu aikštės planu.
- Trumpai tariant, tiesiog eilinės kvidičo rungtynės, tačiau susirungs labai priešiškos komandos, todėl prireiks aurorų pagalbos, - išdėsto, pirštu vesdama per aikštės planą ir ieškodama kažkokios žymos, kurią padėjo dar būdama savo kabinete. Galiausiai mergina pakyla nuo kėdės ir palinksta priešais Jamesą. Padeda jam prieš akis segtuvą ir pirštu pabaksnoja kai kurias vietas.
- Čia aistringiausi sirgaliai, čia įėjimas, čia sėdės žaidimų departamento vadovas, - išdėsto ir pakol Jamesas, tikėkimės, tyrinėja planą, pakelia akis į jį ir nežymiai prisimerkusi tyrinėja jo veido bruožus.

James‘as papasčiausiai gūžtelėjo. Atsakyti kaip ir nebuvo ką. Merginai pasilenkus prieš jį, kilstelėjo antakius ir priminė sau (kelis kartus), kad dabar jo dėmesys turėtų būti sukoncentruotas į prieš jį padėtą segtuvą, o ne.. Sylor‘as susilaikė nepapurtęs galvos. Juk metas toks ankstyvas.. Buku žvilgsniu nusekęs Daniellės rodomas žymas, jis pabandė priversti smegenis priimtį pateiktą informaciją. Nesėkmingai.
-Um..- atsilošdamas kėdėje pakėlė akis į merginą. Buvo nustebintas, sutiktas intensyvaus jos žvilgsnio. James‘as kilstelėjo antakius.- Per daug informacijos tokiam ankstyvam rytui,- gūžtelėjo lyg apgailėstaudamas.- Ar..- nutėsę dirstelėdamas į laikrodį.- Įmanoma būtų kur nors ištrūkti? Man tragiškai reikia litro ar dviejų kavos. Dar ne pietūs, bet jei prisidengtume „ministerijos reikalais“.. Nebus tai labai toli nuo tiesos,- Sylor‘as įsmeigė savo akis į Sommer. Skambėjo tai labiau kaip kvietimas į pasimatymą, bet James‘ui tai aktualu nebuvo – jam tikrai reikėjo puodelio kavos.


(( ir užtrukau vos 27h! :DD ))

Jamesui pagavus Daniellę tiesiog spoksant į jį, mergina kiek susigėsta ir iš kart nudelbia akis į planą, alia pati pamiršo kaip jis atrodo. Vis dar spoksodama į lapą klausosi vyro žodžių, pakol šis pradeda kalbėti kur kas aiškiau. Dan su trenksmu užtrenkia segtuvą, atsitiesia ir apsikabina jį, pridengdama krūtinę. Jos veide atsiranda gudrus šypsnys, o kur dar primerktos akys, aleliūja, tobulas gudras snukis. Kelias akimirkas pamąsčiusi, Sommer energingai linkteli.
- Sure, mums dar reikia aptarti porą reikalų, - ištaria, tuo pačiu ir gana žymiai mostelėdama galva, nes po linktelėjimo karčiai užstojo visą vaizdą į Jamesą. Sutinka Dan tik todėl, kad yra įsitikinusi, jog Syloro netraukia, o ir dabar per anksti pasimatymui. Šiaip, jeigu paaiškėtų, kad tai pasimatymas, Dan būtų privalėjusi pranešti Jamesui, kad jai patinka papai ir vaginos. (( ^^ ))

James'as kiek nekantriai atsistojo. Norėjo greičiau dingti iš kabineto, nes jis jį keistai slėgė. Tikrai nemanė sugebėsiąs čia dirbti. Per petį persimetęs ant kėdės prieš tai kabojusį švarką, prižingsniavo prie durų. Atsisukęs pamatė kad Daniellė vis dar nepasijudino iš vietos, ranka mostelėjo į pravertas duris. Džentelmeniškas mostas buvo tik priedanga dar kartą smalsiai nužvelgti Sommer. Mergina tikrai turėjo.. intriguojančią asmenybę. Sylor'as buvo pripratęs perprasti moteris.. žmones per mažiau nei 7 sekundes. Su Dan ši taisyklė nuėjo velniop. O gal ji tiesiog nestabili, susilaikė nešyptelėjęs. Kai kurie Daniellės veiksmai, per jų trumpą pažintį, galėjo būti šifruojami tik taip.
James'as vis dar stovėjo tarp durų, nes Sommer, regis, išeiti neskubėjo.

Kodėl Dan nėjo paskui Jamesą. Šiam praeinant mergina taipogi pasinaudojo proga ir gana akylai nužvelgė Sylorą. O dabar ji daro jo analizę, mintyse aišku. Trūksta poros faktų, but who gives a fuck. Žvilgtelėjusi per petį į Jamesą, Sommer nežymiai apveda lūpas liežuviu ir lėtai nužingsniuoja gilyn į kabinetą. Pasiekusi stalą, Dan paprasčiausiai atsisuka ir ant jo atsisėda. Kojas susikelia ant priešais stalo esančios kėdės.
- I'm horny. O kaip tu? - kilsteli antakius, delnus atremdama į stalo plotą esantį už savęs ir šitaip dar ir biustą išversdama.

((Don't even ask. xDDDDD))

James'as stebėjo merginą viso jos "pasirodymo" metu. Jai prakalbus, kilstelėjo antakį.
-Ne itin,- tarė po trumpos pauzės, dar kartą nužvelgdamas Daniellę. Mintyse padėjęs varnelę prie "demented", Sylor'as apsisuko ant kulno ir žengė žingsnį išėjimo link.- Pakvietimą atsiimti būtų kaip ir nemandagu, todėl,- žvilgtelėjęs per petį, vaikinas gūžtelėjo (( Eg, gydyk mane nuo to 'vaikino' T.T )), parodydamas kad Sommer gali prie jo prisijungti, jei vis dar nori ir išėjo iš kabineto.
Kaip pirmai dienai, visai nieko vyptelėjo pats sau, žingsniuodamas koridorium.

Danielle nutaiso maždaug tokią visiškai lame-sexy rožą ((<3)), šiek tiek pražiodama lūpas ir kilstelėdama papus. Jamesui pagaliau prabilus, mergina išlaiko tokią pat pozą ir galiausiai sujuda tik šiam pasisukus eiti. O sujuda perversdama akis ir pagaliau nušokdama nuo stalo. Šiaip ji nuoširdžiai tikėjosi, kad šis neatsilaikys, ateis, bandys trintis ir greit baigt, o ji spirs jam į kiaušus ir pabėgs. Kad ir kaip un-cool, tačiau Danielle gana sparčiu žingsniu, bene bėgte prisiveja James'ą ir linksmai sukikena.
- O jūs visai fainas, - sukikena, vėl apsikabinama segtuvą ir bandydama prisivyti Jamesą. Bendrai paėmus, visą kūno kalbą, ji vėl elgiasi kaip nedrąsi pradinukė.

James'as tik šypteli.
-Mūsų tik vienas. Jaučiuosi penkiais metais senesnis, kai kreipiesi į mane daugiskaita,- viena ranka Sylor'as kiek prasilaisvino kaklaraištį ir dirstelėjo į šalia straksinčią Dan. Tokio keisto ir nenuspėjamo žmogaus sutikęs nebuvo senai.. Ir senai taip nesilinksmino. James'as vis dar buvo paskendęs savo mintyse, kai jie priėjo židinius. Paėmęs saujelę blizgių miltelių sviedė juos į ugnį ir sutramdęs kosulį, išskiemenavo užeigos pavadinimą. ((kur jau sugalvok tu, aš tingiu :DD))

Pasiekus židinius, mergina gana skeptiškai juos nužvelgia, tada žvilgteli į James'ą.
- Pl, sakei plius penki metai tave sendina, vadinasi tau mažiau negu keturiasdešimt. Jeigu tau mažiau negu keturiasdešimt, ir tu auroras, vadinasi tau daugiau negu dvidešimt. Kadangi tu dar neturi poros žilų plaukų ir nepradėjai labai nežymiai plikti - tau iki trisdešimt. Pora raukšlių - maždaug dvidešimt septyni, - išberia, užstodama židinį ir spoksodama į Sylorą.
- Dabar du vienuolikti berods, du tūkstančiai vienuolika minus dvidešimt septyni lygu tūkstantis devyni šimtai aštuoniasdešimt keturi. Gerai, tu gimęs aštuntame dešimtmetyje ir vis dar naudojiesi... - pagaliau pasisuka į židinį, - šituo?! - prunkšteli. - Okay, akmens amžius, - pavarto akis ir įžengia į ugnį.