Roxanne su Jageriu pasirodė ligoninėje. Jie jau buvo, pora, todėl šį kartą, kai Roxie pasijautė ne itin gerai (na, gal ir per švelniai pasakyta. Ji nemiegojo jau kelias dienas, kankino įvairūs skausmai ir pnš), jis pajautė norą (jam labai nebūdingą) palydėti Way į ligoninę. Pasirodžiusi įstaigoje, kurios ji paprastai vengė, Roxanne užlipo į antrą aukštą, pati ne itin gerai žinodama kur eina ir ko ieško. Prisiminusi, kad čia pažįsta Staller'į, nusprendė eiti pas jį, o jis tai jau pasakys kur jiems eiti toliau. Paėmusi Jagerio ranką, moteris apsidairė koridoriuje ieškodama Frederik kabineto.

Iš vienos iš palatų iššoko vyras. Ganėtinai aukštas ir tvirtas - raumenys išryškėjo per baltą drabužį, kažkuo primenantį pižamą. Ant galvos esantis tvarstis buvo raudonas nuo bėgančio kraujo, tačiau vyras sėkmingai tai ignoravo. Vienoje rankoje jis laikė ginklą, o kitoje lazdelę. Tvirtai suspaudęs ginklus rankose, jis prišoko prie Roxanne ir tvirtai ją suėmęs atsuko nugarą į save. Priglaudęs jai prie smilkinio ginklą, atsitraukė nuo šalia jos stovinčio Jagerio ir nurodė visiems, buvusiems koridoriuje:
-Niekas nejuda, nes šausiu. Kur Stalleris?!

Roxanne net nespėjo sureaguoti, kai iš palatos iššoko vyriškis, griebė ją ir prispaudęs prie savęs, jai prie smilkinio priglaudė šaltą metalinį ginklą. Nors nebuvo baili, esant tokiai situacijai moteris pasimetė ir ėmė kvėpuoti giliau. Nežymiai virpėdama, ji akimis bėgiojo po koridorių ieškodama ko nors, kad galėtų nukenksminti šį idiotą ir ją išgelbėti. Vyrui pradėjus šaukti Stallerį, Roxanne pasuko galvą ir pažvelgė į mylimąjį, stovintį už kokių dviejų metrų. Vien lūpomis ištarusi jo vardą, Way pabandė pasukti galvą ir pažiūrėti į jos "pagrobėjo" veidą.

Maloniai besišnekučiuodami į koridorių išlenda Fredis ir Aud, būtent tuo metu, kai yra išrėkiama Frederiko pavardė. Vaikinas gan greit susigaudo situacijoje ir stumteli Biach toliau. Užmatęs mokinukę, vaikinas keliais gestais parodo jai, kad ji turėtų iš čia dingti. Fredis žengia arčiau vyro, norėdamas pamatyti kas jis per vienas ir kas jo glėbyje. Lyg ir kiša ranką kišenėn, kai atsimena, kad lazdelė kabinete.
- Aš Stalleris, - ištaria, norėdamas atkreipti dėmesį, atsukti vyrą į save paradine puse ir nukreipti jį nuo drastiškų veiksmų, kurie pakenktų jo įkaitei.

Vyras, pavadinkim jį Nathaniel, pasisuko visu kūnu į Stallerį, vos tik jis pasirodė koridoriuje. Tvirčiau suspaudęs Roxanne glėbyje, prakaituojančia ranka taip pat stipriai suėmė ginklą ir pažvelgė į Stallerį. Pastebėjęs, kad Roxanne kažką sako, užrėkė jai, kad patylėtų ir vėl pažvelgė į Frederik. Vien iš jo žvilgsnio matėsi, kad vyras apsvaigęs nuo vaistų ir aplinkoje ne itin gaudosi. Susiraukęs jis ganėtinai garsiai tarė:
-Man reikia Vibledino. Dabar,-ištaręs net neegzistuojančių vaistų pavadinimą, vyras skaudžiai suspaudė Roxanne ranką.

Koridoriuje pasirodė Beccė. Mergina sau ramiai žingsniavo, kol pamatė būrelį žmonių. Priėjus arčiau suklapsėjo akimis. Gūžtelėjusi pasuko galvą į Fredį.
- Kur galėčiau rasti Jenny? - paklausė ir pašnairavo į kažkokį psichą su moterim glėbį, kuris atrodė gerokai užsitūsinęs.

Pastebėjusi einančią Beccą, Roxanne baimingai apsidairė ir papurtė galvą tikėdamasi, kad ji nesugalvos artintis. Kai ji vis dėlto priėjo arčiau, Roxanne, nepaisydama Nathaniel reikalavimo tylėjo, pasuko galvą ir pakankamai garsiai tarė:
-Becc, eik iš čia, eik iš čia,-vos Way prasižiojus, Nathaniel, žinoma, nelaukė ir stipriai trenkė kumščiu kažkur Way į šoną. Sudejavusi iš skausmo, Roxie užmerkė akis, taip bandydama nuslėpti ašaras, ištryškusias iš skausmo. Bandydama giliai kvėpuoti, Roxanne atmerkė akis.

[[Vibledino. pzdc.xDDDDDDD nukritau nuo kėdės]]

Tuo metu, kai Audrey pamatė Roxanne Nathaniel glėbyje (ne ta prasme), ji nurijo gumulą susidariusį gerklėje ir aiškiai ištarė vyriškiui:
-Paleisk ją. Dabar,-nusitaikė į jį lazdele, ir atsistojo į pozą, kad bet kurią minutę galėjo apsiginti.

[[Nu ką, Eg geriausiai galvoja vaistų pavadinimus :DDDD]]
Pamatęs į jį nutaikytą lazdelę, Nathaniel vyptelėjo ir užtaisė ginklą. Pasigirdus garsui, kuris labai aiškiai girdėjosi tylioje patalpoje, vyras tyliai, tačiau taip, kad visi girdėtų, pagaliau prakalbo:
-Jeigu nenuleisi lazdelės, aš nuspausiu gaiduką ir ištaškysiu jai smegenis,-pasukęs galvą į Frederik, Nathaniel nužvelgė jį ir Biach ir vyptelėjo,-Patariu pasijudinti ir greičiau gauti vaistų, nes mano kantrybė ne begalinė.

Ėjo mergina koridorium, tokia nuvargus visa.Ėjo pas daktarą kad vaistų nuo galvos skausmo išrašytų, bet vo tau ir pasiklydo 2 aukšte.
- Kas do šūdas?-garsiai išsprūsta Elenai iš burnos pamačius tokią žmoniją, ir dar kažkokį psichą su moteriška pižama.

Pagaliau normaliai žvilgtelėjusi į Roxės veidą, Bec pamatė, kad tai jos pusseserė. Nathanieliui trenkus Roxei, Beccė išpūtė akis.
- Asile! - šūktelėjo ir susiėmė už burnos. Patraukusi rankas nuo veido nutaisė "whoops" veido išraišką.

Roxanne tyliai atsiduso, Becc ne itin meiliai pavadinus Nathaniel. Way suprato, jog dabar psichas gali dar labiau supykti ir dėl to kentės ne kas kitas, o būtent ji. Nusprendusi, kad pasistengs ištverti viską, ką vyras jai darys, moteris pažvelgė į Jagerį, stovintį ganėtinai toli nuo jos. Nieko nepasakiusi, moteris nužvelgė atėjusią Eleną. Tikėjosi, kad daugiau niekas nesugalvos ateiti ir nepateks į šią nepavydėtiną situaciją. Vis dar kvėpuodama kiek giliau nei paprastai, moteris laukė kol Frederik duos tam psichui vaistų.

Matthews, apžiūrėjusi visus žmones ėmė gaudyt kampą, kas čia vyksta.
Mergina kiek padelsė, bet atsipeikėjus kiek sveikata leido greičiau išsitraukė lazdelę ir nukreipė į vyrą.
- Patariu paliest merginą.-sušnopavo, beveik apsvaigus, nes savijauta tikrai nebuvo gera.

Kai Elena nutaikė lazdelę tiesiai į Nathaniel vyras dėl to neatrodė itin patenkintas. Susiraukęs jis iki baltumo spausdamas Roxanne ranką tyliai tarė:
-Na, nesakykit, kad neįspėjau,-vyptelėjęs, vyras pamosavo ginklu kažkur Elenos pusėn ir tada šovė Roxie į pilvą. Kulka įstrigo negiliai, tačiau kraujas, žinoma, bėgo. Ignoruodamas šiltą skystį, bėgantį jam per rankas ir lašantį ant žemės, vyras prispaudė Roxanne prie savęs ir kiek pasuko galvą, norėdamas įsitikinti, ar Rox nenužudė. Pamatęs, kad tik sužeidė, net ne mirtinai, Nathaniel pastebimai apsidžiaugė. Būtų buvę labai negerai, jeigu būtų praradęs įkaitę.

Nathaniel šovus Roxei į pilvą, Bec spygtelėjo ir prikando lūpą. Priėjusi arčiau Elenos šnipštelėjo jai:
- Gal žinai, ko jam reikia? - susiraukė.

Krūptelėjo su šūvio garsu, bet pamačius kad Rox gyva, išsigando, bet nenusprendė pasiduot.
- Aš tuoj į tave paleisiu avadą tikrai neįspėjus, jei jos nepaleisi.-net sudrebėjo iš pykčio.
Beccai priėjus prie Elenos, ši neatitraukdama akių nuo bepročio pašaipiai šnipštelėjo jai.
- Tikriausia dar vienos moteriškos pižamos..-suniurnėjo.-Jei surimtėjam, tai tikrai nežinau, aš čia išvis atsitikrinai.

-Gerai, užteks čia stypsot. Dabar darysit kaip sakau. Jeigu ne, ištaškysiu smegenis ne tik jai, bet ir kitiem,-stipriau suspaudęs kraujuojančią Roxę, apsisuko taip, kad visus matytų ir pradėjo eiti atbulomis. Puikiai žinojo kur eina, todėl visus greit nusivedė ten, kur ir ketino iš pat pradžių - į rūsį. Žinojo, kad ten niekas neieškos ir jų neras, dėl to ši vieta buvo itin patogi.

Nenusukdama nuo vyro lazdelės vos susilikė nepaleidus avados į jį.Teko kiek aukotis dėl kitų saugumo.Kad ir kaip nenoriai nuėjo paskui beprotį.

Pasekusi Elena (ir prisidengusi jos lazdele) nuėjo į rūsį.

Fredis visą laiką, vos tik išgirdo reikiamų vaistų pavadinimą, trumpam, labai neapdairiai dingo kabinete, kurį visą iškuitė, ieškodamas tų vaistų. Vos tik radęs vikodino, Fredis dar ir lazdelę pasiima, nusprendęs, kad jeigu taikiai neis apsikeisti, panaudos jėgą. Parlėkęs atgal į koridorių, Fredis grįžta labai nelaiku, praleidęs visą susišaudymą, kai Nath jau nusivaro visus į rūsį. Nusikeikęs, vaikinas nulekia kartu su visais, nenorėdamas erzinti Nath ir taip sukelti grėsmę visiems, kas tik šalia.

Išlindusi iš rūsio, Beccė apsidairė. Koridoriumi išėjo iš skyriaus (vėliau ir iš pačios ligoninės).