Vietomis laaaaaaaaaaaabai negili, vietomis laaaaaaaabai gili.

Iš palapinės čionais vėl atsivilko Smitas, dabar ėjo kiek spartesniu žingsniu, bandydamas nepamesti Elenos, saugoti veidą nuo jos nagų ir šiaip, žiūrėti, kad netyčia jam kur nereikia neįspirtų. Buvo tamsu, jau turbūt nė nereikia to paminėti, todėl faktas, kad kiek toliau siautėjančių Stallerių nesimatė. Smitas, stabtelėjęs prie vandens, nusispyrė kedus ir lyg toliau eitų sausuma, paprasčiausiai įbrido į vandenį. Nubinzenęs kažkur iki ten, kur jau vanduo beveik siekė El nugarą, Aštas išsišiepė ir pagaliau susikoncentravo į merginą.
- Šešias priežastis, kodėl aš dabar staigiai neturėčiau tavęs paleisti ir neįmesti į jūrą.

Elena visą nešimo laikotarpį sikeno, žvelngė, lūžo, tabalavo kojom, rankom, galva.Nu ždž visi girtumo požymiai pasimatė ypač Smithui pradėjus brist į jūrą.El juokėsi lyg ją kas būtų beveik negyvai užkutenę, jos žandai "degė" raudona spalva.Galiausiai jam sustojus po kelių akimirkų nusiramino žvengt.
- Am, na..Nėra.-dar kiek raudona kikeno.

Išgirdęs atsakymą, kuris jo visai netenkino, vaikinas suprunkštė, alia labai demonstratyviai pavartė akis, o tada tiesiog linksmai sukikeno.
- Psst, nori pasufleruosiu vieną? - pakilnojo antakius.

Kilstelėjo antakius darvis taip nebelinksmai besišypsodama.
- Aam, nes aš nesutinku tekėt?-išsišiepė taip gana evil'iškai.

Smitas išsišiepė kaip jaunas mėnulis, padarydamas itin meilią veido išraišką.
- O tu nuovoki, - žiauriai nu neįtikėtinai meiliai sukrizeno, nežymiai įtraukdamas galvą į pečius. Na, o tada, per pusę sekundės, Smito išraiška staigiai persimainė ir jis paprasčiausiai išskėtė rankas, atrodė, kad Elena tuoj iškris, tačiau prie pat prie pat vandens Aštas vėl ją sugavo.
- Neteisingas atsakymas, - gudriai prisimerkė.

Cyptelėjo paleista iš rankų, jau ir užsimerkė nes tikėjosi tuoj tuoj atsidurt vandeny.Sugauta atsimerkė ir viena ranka įsikibo Smitho marškinių.Laikosi atseit.
- Nuuuu, sakyk.Daugiau nieko nesugalvooju,-tokiu vaikišku tonu suinkščia.

Smitas dar ir gudriai išsišiepė.
- Aaaš... - demonstratyviai ištarė, parodydamas, kad El turėtų kartoti viską paskui jį.

Elena prisimerkė.
- Tu..-bandė pratęst kažkaip kikendama.

- Ne, ne aš, o tu, - pataisė El, tačiau supratęs, kad kažkas ne taip, sumirksėjo. - Nu ta prasme... - pakraipė galvą. - Nu sakyk "AAAAAAAAAAAŠ", - galiausiai vėl sukikeno.

Elena sukikeno.
- T..AAAAAAAAAAAAAŠ,-lygiai tokiu tonu kaip jis pakartojo, dar spėdama staigiai numest ant kranto sportbačius.

- Suuuuuuuu.... - nutęsė, kiek nuleisdamas galvą.

- Suuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuu,-kikendama nutęsė.

- Nesijuok, čia rimtas dalykas, - sudrausmino Eleną, labai nesėkmingai susiraukdamas. Nu, nes kikenti pradėjo. Kiek apsitramdęs, Aštas giliau įkvėpė. - ...tinku, - linktelėjo.

Nepaisiusi draudimo pradėjo juoktis.
- T..ink..u,-rofl'inasi nė nenutuokdama ką sako.

- Baik baik, - nerdiškai palinksėjo. - Būūūūti, - pratęsė pokalbį. Iš šalies, palikus tik tuos "aaaaš suuuuuuuuuuuuuuuuu tinkuuuuu būūūūūūūūti" atrodė kaip neįgalių vaikų porelė.

- Neeea.-toliau juokėsi kone dusdama.
- Būūūtiii.-išstenėjo pro žvengą jau labai spurdėdama Ashtono rankose, atrodė tuoj kai išsivers į vandenį.

- Taaaaaaaavoooooooo, - stengdamasis, kad būtų sunku suprasti žodį ir būtų aiškūs tik skiemenys ištarė Aštas, neslėpdamas itin evil šypsenėlės veide.

- Maaaaaaaaaaanoo.-kikena.Tada kiek aprimus pašeikina galvą.
- Taaaavoooo.-krykštauja.

- Žmoooonaaaaaaaaaaaa, - užbaigė, laaaaabai lėtai linktelėdamas.

- Žm...-ir Elena sustojo bei labai klastingai prisimerkus permetė visus sakytus žodžius.Tada išsišiepė.
- Žinai, neišdegs,-pradėjo juoktis ir spurdėt, tikėjosi kad va dabar tai paleis ją į vandenį.

Smitas jau visas laimingas, šypsosi kaip saldainį gavęs, o Elenai nutilus, lėtai sumenkina šypseną, o tada iš lūpų palikęs tik ploną liniją, šias kiek papučia ir pasuka galvą į šoną, tuo pačiu ir rankas išskėsdamas, dabar jau tikrai paleisdamas Eleną. O ko kito tikėtis, žmogus stengiasi, va tokią vat strategiją net sugalvoja, o čia pyst ir perkanda jį. Vaikinas sukryžiuoja rankas ant krūtinės ir nuleidžia galvą į vandenį.

El pastebėjus Smitho veido išraišką pradeda juoktis.
- Baaaaaik, žandus skauda,-kikena ir krykštauja.Pagaliau pajutus kad Aštas atleidžia rankas, Elena greitai užsimerkia.Galiausiai pasiekus vangenį, kaip koks akmenukas grimsda link dugno, ten visaip plaukai plaikstos kaip samaros, kol nepradeda musikuot rankom ir kojom.Bet vat betwomen sugeba šypsotis po vandeniu!Galiausiai pramerkus akis, trumpam, tik tam kad pamatytų Ašta, vėl užsimerkia ir pagriebus jo koją timpteli link dugno.Gylis toj vietoj buvo mažgau Elenos ūgio.

Na, o ten, kur stovėjo Smitas, vandens buvo kur kas mažiau, todėl timptelėtas į apačią, Smitas tiesiog pyst ir sudrimba į vandenį. Iš netikėtumo iš kart nepradeda plaukti, todėl spėja net ir dugną kojomis paliest, o jau tada, atsispyręs, iškyla į viršų. Pripildęs plaučius oro, Aštas staigiai paneria po vandeniu ir krizendamas prisitraukia El prie savęs, neleisdamas jai kilti į viršų.