ĮŽANGA
- Sveikut, - pasisveikino mano draugė Gintarė su manimi.
- Labukas, - atsakiau.
- Nu, ko tokia liūdna atrodai, Rūta?
- Aš? Nejuokauk, man viskas gerai. - nusijuokiau. - Kas pas tave klasėj gero?
- Nieko, - maloniu tonu tarė ji.
- Nieko naujo visad pas mus nėra.Grasu kartais, ar ne?
- Ai, ką žinau... Man tai poveikio tai nedaro. O tau?
- Ne, ne, man irgi.. Klausyk, einam, pasivaikščiosim po trečią mokyklos aukštą. Kokia tau sekanti pamoka?
- Gerai. Man sekanti pamoka?... Fizika. Tau?
- Chemija.
- Vajei, - atsiduso. - Sunkios pamokos...
- Aha. - pritariau.
Pagaliau pradėjom vaikščiotis po trečią aukštą. Gražu, jauku, miela.. tik prie biologijos kabineto visas mielumas ir baigiasi.

kadangi įžanga, nieko gero dar nedaariau, bet kai atsitiesiu ir pradėsiu rašyti skyrius, jau griebsiuosi visko, ką galiu :)

Tu jau gal šimtą istorijų čia publikuoji su laaabai panašiom pradžiom, ir vis pasakai, kad čia įžanga, po to bus įdomiau ir po ~2/3 skyrių nutrauki istoriją. :)

Žinau tą jausmą, kai esi pilna idėjų, įkvėpimo ir nesveiko noro rašyti. Žinau kaip sunku tramdytis nepradėjus naujos istorijos. Rašai neblogai, kaip tavo amžiaus mergaitė rašai netgi labai gerai. Tik pabandyk visas kylančias idėjas instaliuoti į vieną istoriją, nepradėk naujos, nes visos jos greit taps visiškai šabloniškomis. Turėk valios ne sukurti naujai temai, o tiesiog likti prie tos pačios istorijos, kad ir kokia neįdomi ji atrodo. Prijunk tas naujas idėjas ir greit turėsi labai aukšto lygio kūrinį. Ir tiesa, siūlau rašyti kruopščiau, viską smulkiau aprašinėti, o dabar atrodo, kad prisėdai, penkias minutes "padirbai" ir patėškei mums. Kol tavo kūriniai nėra tokie, kuriuos skaitant mums gerėja gyvenimas ir mes pradedam suprasti ką nors naujo, tol mes darom tau paslaugą, skaitydami tavo darbus, kad tu galėtum tobulėti. Penkių minučių darbas tikrai nėra tas dalykas, kuriuo tu turėtum "gaišinti" mus. (čia labai riebiai išsireiškiau) Tiesiog labiau pasistenk prieš ką nors darydama, nes jau geriau niekaip, negu belekaip. ^^

ok, turiu kai ka pranest. stabdau absoliuciai visa savo kuryba, siame skyrelyje bus tik mano komentarai apie kitu darbus, o mano kurybos nebus, nes niekada nera man variklio, nuo kurio uzsivesciau, taip sakant, labaio noreciau rasyti, man zodziai lietusi savaime.. tokios kurybos as noriu, bet tokia man neiseina - vis kazka sugalvojus is karto dingsta mintys parasius pati pirma skyriu... taigi, paasikinau visa situacija.. gal su kuryba, jei uzsives "varikliukas" ir smegenys prades intensyviau direbti ir sugalvoti kazka bent jau man genialaus, kad man greit neratsibostu, tada gal ir grisiu rudeni su kuryba, bet ir to nesitikekit, nes man 5 klase, namu darbu turbut bus nemazai, nes prisideda prie tvarkarascio dar daugiau pamoku, o nenoriu mokslu mesti ir visa diena sedeti prie kompiuterio, tai jei, kaip sakiau, uzsives "varikliukas", gal ir grisiu i si skyriu su savo kuryba. aciu visiems, kurie skaite manop kurinius ir vertino. :)