Vienišas suoliukas prie Senos upės pakrantės. Atoki, nuo pašalinių akių slepianti vieta, esanti gausiai suvešėjusio medžio šešėlyje. May ypač pamėgtas plotas, nes pastaruoju metu tik čia ją ir gali išvysti.
Kaip ir kiekvieną popietę, Daletsky atsiduria prie suoliuko. Jis tuščias, nulupinėtais dažais, turintis keistą ir raminančią aurą. May įtaiso savo sėdimąją ant jo sukiužusių lentų ir giliai įkvėpusi palyginus su vietomis, kuriose May turi polinkį gyventi, švarų orą, lėtai užmerkia pavargusias akis. Pastaruosius mėnesius ji lindi Paryžiuje, nežiūri į Eifelio pusę, mėgaujasi harmonizuojančia Senos tėkme ir cigaretėmis. Taip, vėl pradėjo rūkyti - buvo apstojusi kuriam laikui, bet pasisukę įvykiai vėl privertė ieškoti kažkokios pusiausvyros, priklausomybės duodamų džiaugsmų. Prisidegusi išpuoselėtų rankų darbo susuktą cigaretę, vyšninį tabaką, įvyniotą į ploną baltą popierių, ji godžiai įtraukia dūmą. Į plaučius giliai neima, daugiau žaidžia su dūmeliu tarp lūpų. Žinojo, kad tokie veiksmai po metų jai gali sukelti lūpų vėžį, bet pastaruoju metu jai į viską buvo nusispjaut.
Akimis lydėdama praeinančius žmones ir krykštaujančius vaikus, besidžiaugiančius saulės teikiama šiluma, M menkai šyptelėjo ir toliau traukė nikotiną.

Dita jau kurį laiką buvo apsistojusi Paryžiuje. Čia turėjo šokti keliuose privačiuose vakarėliuose, kelis kartus nusifotografuoti žurnalams ir duoti du ar tris interviu vietiniams žurnalams. Žinoma, čia dar buvo įvairių darbų susijusių su jos naujos knygos ir apatinių kolekcijos pristatymais, todėl ilsėtis nelabai buvo kada.
Ištaikiusi laisvesnę popietę, kada galėjo atsipūsti, Heather pasirodė prie Senos, su kavos puodeliu rankoje. Žinojo, kad daug laiko maloniam pasėdėjimui ant suoliuko neturi, todėl norėjo pasimėgauti tuo pusvalandžiu. Gurkšnodama po truputį vėstančią kavą, ji kalbėdama telefonu ėjo link suoliuko, ant kurio turėdama laiko prisėsdavo tiesiog paspoksoti į upę. Aiškindama kitam laido gale esančiam vyrui, jog kažkokioje jo siūlomoje fotosesijoje nesifotografuos, Renee net nepastebėdama, kad ant jos pamėgto suoliuko jau kažkas sėdi, patogiai įsitaisė ir dar kurį laiką kalbėjo telefonu. Galiausiai, ganėtinai mandagiai pašnekovą įtikinusi, kad tikrai nesifotografuos, Hepburn padėjo ragelį ir įsimetė susisiekimo priemonę į rankinę.

May baigdama raminantį rūkymo procesą, sumaigo cigaretę, pasitelkdama tam darbui metalinį ranktūrį ir numetą nuorūką ant žemės. Kurį laiką neatkreipia dėmesio į išsipusčiusią personą, pakankamai garsiai tarškančią mobiliuoju ir gadinančią tylą. Tikėdamasi, kad ji greitai dings iš vaizdo, patiria kartų nusivylimą, nes ji sumąsto atsidurti Daletsky pašonėje. Sunkiai atsidususi, moteris nubraukia sau nuo akių baltų ir rožinių spalvų plaukus ir papūtusi lūpas, pasiremia smilkinį ranka. Nusprendžia pažiūrėti, kas po galais ignoruoja ją ir išvydusi tokius pažįstamus veido bruožus, minutei pamiršta kvėpavimo refleksą. Po to ilgo ir prisiminimais kankinančio momento ji tyliai, bet godžiai įkvėpia pro burną, pagaliau gaudama gilų gurkšnį deguonies. Negali patikėti, kad šita būtybė yra tam pačiam mieste, toj pačioj gatvėj ir dar toj pačioj vietoj kaip pati May, nors ši šiaip ne taip susitaikė, kad joms teks gyventi toj pačioj planetoj. Ji netiki atsitiktinumais, bet šis įvykis priverčia suvokti, kad tai negalėjo įvykti specialiai.
- Hepburn, koks netikėtumas. - pavarde kreipiasi į Heather, bet dar vis žiūri į raibuliuojančią Seną. Nurijusi susikaupusias seiles, net nebando išspausti šypsnio, kurį sugebėdavo suteikti visiems nekenčiamiems žmonėms. Bet tik ne šį kartą. May įniršis, plūstelėjęs į venas kartu su suvokimu ką ji matanti, ėmė viršų net ir tokiems dalykams.

Išgirdusi balsą, kurį Heather pažintų bet kada, moteris nuleido akis ir sumirksėjo. Galvą pasuko ne iš karto, pirma reikėjo susitaikyti su faktu, kad sėdi prie personos, kuri jos taip siaubingai nekenčia. Bent jau taip nusprendė dėl to, kad staiga Daletsky nebeatsiliepė į jos skambučius, pradėjo ignoruoti žinutes ir galiausiai pasikeitė numerį, adresą ir turbūt viską, ką buvo įmanoma pasikeisti. Na, bet ji jos neapykantą suprato. Dita staigiai išgarsėjo, nebegalėjo skirti tiek daug laiko geriausiai draugei, o galiausiai, kai May buvo pasiūlytas kažkoks pelningas pasiūlymas, Renee pasirodė kažkur netoliese ir tas pats pasiūlymas atiteko jai.
Pasukusi galvą ir pažvelgusi į draugę, kurios nematė jau beveik metu, moteris prikando lūpą ir kurį laiką tyrinėjo beveik nepasikeitusios draugės veidą. Pati Heather dėl jų nebylaus pykčio pergyveno turbūt labiau, negu May įsivaizdavo. Pagaliau pasiruošusi prabilti, Heath krenkštelėjo:
-May.. Senai matėmės.

May išgirdusi Heather balsą, besikreipiantį į ją, skausmingai suraukia antakius ir prikanda lūpą. Galiausiai prisiverčia pažvelgti į moters veidą. Tas pats ryškus makiažas, net šukuosena panaši į tą, kurią buvo pasidariusį vakarą, kai šios susipažino. Įkvėpusi oro, pasisuko į Hepburn visu kūnu, įsitempė ir suklapsėjusi akimis padėjo rankas ant suglaustų kelių.
- Kiek tu laiko esi Paryžiuje ir kaip dažnai sėdi ant štai šio suoliuko? - išplėtusi akis ji prabyla plonu balseliu. Jos galvoje plakasi galybė minčių, jos emocijos tikrai sumišusios. Štai, priešais ją sėdi moteris, vienintelė geriausia draugė, kurią kada nors turėjo ir kurios visa širdimi nekenčia kiek daugiau nei metus. Jos dalinosi daugybe gerų prisiminimų, bet pastarieji keli buvo ypač skausmingi May, o ji visada buvo jautri ir pažeidžiama. Tad jai teko nutraukti visus ryšius su Renée, vardan emocinio tvirtumo.
Laukdama atsakymo, ji žiūri tiesiai moteriai į akis ir bando perprasti jos emocijas, pamačius Daletsky. Pasikeitusią, bet ne taip akivaizdžiai, beprotiškai pykstančią ir tuo pačiu besigailiančią tokio impulsyvaus ir neapgalvoto sprendimo, dėl kurio priėmimo daug mėnesių neturėjo vidinės ramybės.

Heather kiek pasuko galvą ir sumirksėjo, bandydama suprasti, kodėl May parūpo tokie dalykai. Krenkštelėjusi moteris pirštu švelniai nubraukė laku supurkštą sruogą nuo akių ir pažvelgė į draugę. Ji ilgą laiką svarstė, kodėl Daletsky taip elgėsi. Ar dėl pavydo, ar šiaip Heather padarė ką ne taip.. Jai atrodė, jog draugė negali pykti dėl tokio kvailo dalyko kaip buvimas Dior kvepalų reklaminiu veidu. Atsidususi, moteris kurį laiką spoksojo į draugę ir galiausiai krenkštelėjusi prabilo:
-May.. Kas atsitiko? Tu nekėlei ragelio, neatrašei, die, tu net kažkur persikėlei! Negi viskas dėl Dior? May..-atsidususi, Dita tiiesiog nežymiai papurtė galvą ir prikando putlią apatinę lūpą. Paprastai emocijų nerodydavo, ypač tada, kai būdavo liūdna, tačiau dabar ne kaip sekėsi nuslėpti, jog jaučiasi siaubingai. May buvo jos geriausia draugė ilgą laiką ir ją praradusi.. na, Renee jautėsi tikrai siaubingai.

Pagaliau nutraukusi akių kontaktą, pažvelgia žemyn, sau į rankas. Jos lengvai virpa nuo įniršio, nes ji tiesiog negali atleisti. Principai ir ilgą laiką slėpta pagieža visada paima May viršų. Supratusi, kad į kvailą užduotą klausimą atsakymo ir tikėtis nebūtų verta, ji išklauso Hepburn žodžius. Girdi, kad ir jai buvo sunku viską iškęsti, bet ji pati ne viską suprato.
- Heather, o tu net nesiteikei man visko pranešti, pasakyti į akis. Kaip aš turėjau jaustis, kai iš kažkokios pavydžios kekšės, konkuravusios su tavimi ilgą laiką, sužinojau, kad mano geriausia draugė pavogė iš manęs pelningiausią pasiūlymą, kurio aš galėjau sulaukti per visą savo gyvenimą? Taip, siūlė daug pinigų, bet man jų tikrai reikėjo, ne taip kaip tau. - galiausiai užbaigia, turėdama omenyje Hepburn finansinį saugumą dėl pelningų pasiūlymų ir tais laikais, kai jos buvo geriausios draugės. Tuo metu May vos galą su galu sudurė, gyveno iš pašalpų ir pavienių, menkai apmokamų darbelių. Žinoma, dabar situacija per tokį trumpą laiką, pavydėtinai gerai pasitaisiusi, bet įniršis dėl, jos nuomone, pavogtos nuostabios ateities... Tai nebuvo dovanotina net ir tokiai atlaidžiai merginai kaip May.

Heather atsiduso ir linktelėjo. Ne viskas buvo taip, kaip May atrodė. Taip, ji žinojo, kad draugei jau buvo pateiktas tas pasiūlymas, tačiau nei gauta pinigų suma, nei gražios nuotraukos negalėjo atstoti draugės, kurią Heather beprotiškai mylėjo. Viskas būtų buvę kitaip, jeigu Daletsky būtų bent užsiminusi apie savo finanasinę padėtį. Deja, apie tai Dita sužinojo visai iš kito žmogaus, praėjus keliem mėnesiam po jų pykčio. Žinoma, net ir tada, kai jos pykosi, ji negalėjo nepadėti draugei. Paskambinusi kažkokiam pažįstamam, kuris buvo jai skolingas, Dita suveikė visai neblogą darbo pasūlymą Daletsky. Na, bet ji neabejojo, kad apie šį Renee poelgį draugė niekad nesužinos. Atsidususi, Heath vėl linktelėjo:
-Žinau, bet May, galėjai bent jau pasakyti, kad tuo metu tau buvo sunku. Aš buvau geriausia tavo draugė, bet net nežinojau, kad gyveni iš pašalpų.. Viskas būtų buvę kitaip, jeigu būtum man pasakojus kas vyksta tavo gyvenime.

May perverčia akis ir krenkšteli.
- Tu žinai mano charakterį. Aš niekada neatskleidžiu tokių dalykų. Be to, būtum norėjus, būtum pastebėjus. - moteris papūčia lūpas ir sukryžiavusi rankas ant krūtinės pasuka galvą į upės pusę. Taip, daug lengviau buvo kaltinti, negu prisipažinti, kad gal ir reikėjo atskleisti visas paslaptis. Šiaip ar taip - draugų pareiga nieko neslėpti.. Galų gale ji letai nunarina galvą ir atsidūsta.
- Bet tu neįsivaizduoji, kaip aš pykau. Juk žinai, kad aš materialistė, o tokioj padėty buvo ypač sunku sedėti... Būčiau pasakiusi apie viską ir anksčiau, bet.. nepasakiau ir tiek. - patvirtina faktą, ir liūdnai šypteli. Iš tikrųjų ji niekada nenorėjo prarasti Heather, bet taip viskas susidėliojo.