Smith, po savo klausimo žvalgęsis po kambarį, pagaliau sustabdo žvilgsnį ties prabilusia Elena.
- Šūdas, - tyliai sumurma. patrindamas kaktą. Gūžtelėjęs pečiais, Smitis pakyla nuo kėdės, tuo pačiu nuo stalo pagriebdamas dar vieną degtinės butelį.
- Einu ieškot, - ryžtingai linkteli ir apsisukęs, paprasčiausiai nubinzena pirma jo retriveriškai orientacijai priimtina kryptimi. Vos tik Smitui dingus už pirmų durų, pasigirsta porą trenksmų, tada dar vienų durų atidarymas.
- VYRIAI, KĄ RADAU!!!!! - pasigirsta paskutinis krykštelėjimas, o tada - galingas sprogimas.

Fi nustačiusi išsigandusią veido mimiką lėkte įlėkė į kambarį, kur buvo visi svečiai.
- Kažkieno... automobilis... katik... sp... sprogo. - bandydama kvėpuoti lyg uždususi tarė.

Nuaidėjus sprogimui Elena taip sulėtintai pasuka galvą į duris, pro kurias tuoj pat įlekia Fi.

- Ką šį kart susprogdinai?-pasiteirauja kilstelėdama antakį.Galiausiai prabilus Fionai susiraukia.-taip ėmė..ir sprogo?

- Atsiprašau, bet argi aš atrodau kaip žmogus, nė iš šio ne iš to sporgdinantis, viską, pasitaiko šiojo ke... Ai nu ir visiems aišku, kad būtent taip aš ir atrodau, bet dabar galiu pasakyti, norit tikėkit, norit ne, bet šį akrtą čia buvau ne aš. - linktelėjo ir apžvelgė visus, patikrindama, ar jie šia patikėjo.

Kas jau kas bet Elenai nelabai tikėjosi.Ši tik pakreipė galvą neatitraukdama akių nuo Fi, bet nusprendė patylėt jei kartais jos abejojimai pakenktų Fionos nežinomajam planui.

- Taigi. Pranešiau ką norėjau pranešti, o dabar... Einu į baseiną. - sukikeno, ir nubėgo baseino link.

- Kur?-su nuostaba balselyje perklasusė ir nieko nebelaukus nutipeno paskui Fi.

Sprogimas prabudino Aivę. Ji nejučia stryktelėjo kėdėje ir pasimetusi apsidairė. Pamačiusi, kad draugės jau patepė, nusekė paskui.

Fionai grįžus, Fredis tik tyliai kikena, susiėmęs už burnos - kas jau kas, bet jis, kaip ir didžioji dalis svečių, puikiai supranta tikrąją sprogimo kaltininkę. Merginai pasukus į baseiną, Fredka lyg ir ir nori pranešti, jog ten jau karaliauja Smithas, tačiau tik gūžtelėjęs pečiais, pasisuka į svečius.
- Gal kas nori viduramžių vyno? - pakilnoja antakius.

Išgirdusi ant laiptų pasiūlymą apie viduramžišką vyną, išsišiepė. Tada Fi nusileido į apačią, kur svečiai, kaip nekeista, vis dar stovėjo kaip stabai.
- Ir kur tas mūsų vynas? - paklausė sukikenusi, ir priėjusi prie Frederik'o, jį apsikabino.

Žodžiu vakarėlis be žodžių vyko gal dar geras tris paras. Neapsikentusi Fi mostelėjo lazdele, ir visus svečius gražiai išmetė net ne į įvažiavimą, bet kažkur kalnuose. Pamačiusi tuščius namus išsišiepė ir pradėjo po truputį tvarkytis aplink.

Žodžiu mergina aptvarkė namus, kaip ir dera po vakarėlio, pririnko kelis maišus šiukšlių, kalną neišplautų indų, bei baseine plūduruojančių Smith'o apatinių. Susiraukusi ištraukė pastaruosius iš baseino ir tiesiu taikymu išmetė į šiukšlių dėžę. Atsidususi grįžo į svetainę, kur pamatė Frėdysimo, nulūžusį ant sofkutės. Sukikenusi prikando lūpą, kad garsiau nesusijuoktų ir nepažadintų fiancės, ir mergina apklojusi Stallerį pledu nuėjo į savo darbo kambarį.

Markas, įėjęs vidun, namų raktus padeda ant spintelės netoliese durų, nusimeta striukę, nusispiria batus, o jau tada nuseka paskui Fioną, nugriuvusią ant sofos. Atsistojęs priešais sėdėjimui skirtą baldą, vaikinas nusišypso.
- Tu tikrai žadi čia miegoti? - kilsteli antakį, atlaisvindamas visą vakarą gerklę spaudžiantį kaklaraištį.

- Tu prieš? - tarė duslus balsas iš sofos.

- Aš šalia netilpsiu, - sukikena, vis dar knisdamasis su kaklaraiščiu. Galiausiai spjovęs į pastarąjį, vaikinas palinksta link Fionos ir atsargiai paima šią ant rankų. Nelabai ką ir pridūręs, Markis nubinzena į miegamąjį.