E dėka, jiedu atsiduria ne pačioje gatvėje, kurioje jie ketino atsidurti, o netolimame akligatvyje.
- Ačiū, dabar turėsiu problemų darbe. Supranti, Žiobarai ne tokie kvaili. Besibučiuojantieji labai atkreipia dėmesį, - prisiminusi atvejį Wembley, Sangrija suraukė kaktą ir vyptelėjo, - ką jau kalbėti apie tai, kad jie dingsta tau tiesiai iš akių! - gale jau visai sušnypštė ir išsinėrė iš jo glėbio, dar vėliau pabėgdama tolėliau ir rankoje gniaužė dokumentą. Suprato, kad dėl to nereikėjo tiek pykti, bet kas iš to, šaukštai po pietų. Juk VV tikrai neatsiprašys. Galų gale jau lyg ir turėjo teisę apšaukti Curtis. Bet visvien. Ji jau planavo kitądien būti Islandijoje, bet dabar reikės grįžti į darbą, susigaudyti Magiškąją Policiją, kad ši susirastų magijos liudininkus Žiobarus, kol šie nepapasakojo nuotykio žurnalistams ar nebuvo patupdyti į psichiatrinę.

Gareth'as kaltai prikando lupa.
- As.. As.. Shit, rimtai. Nepagalvojau,- pasikase galva. - Gal labai dideliu problemu nebus.
Tikedamasis, kad taip ir yra, Curtis patrauke ton pusen, kur nuejo Stella, megindamas ja pasivyt.
- Atsiprasau, as nenorejau Tau nemalonumu privelt,- vis dar eidamas is paskos kalbejo.

- Žinau, žinau, - teburbtelėjo Ella, vis dar greit žingsniuodama, kad tik dabar netektų išvysti vyro veido. Aišku, dėl incidento buvo kaltas G, bet konfliktą ar veikiau jau monopasipiktinimą sukėlė ji. Curtis žinojo, kad būsiant geriau greičiau jį pamatyti ir susitaikyti, bet ech. Tiesiog dabar kuriam laikui norėjosi atsiriboti nuo šito, ir ji tikėjosi, kad ir Islandija tuo jai pasitarnaus.

- Stella,- Curtis netrukus stabtelejo, leisdamas merginai atsidurt dar toliau jo. Zimojo, kad labai susimove. Vel. Zinojo, kad jau atsiprase, vadinasi daugiau nelabai ka pasakyt ir galejo.
- Pirma karta cia atsiduriau su tevu, kai man buvo penkeri. Isivaizduok, koks laimingas tada buvau,- apsizvalge po gatve, kalbedamas garsiau, nei iprastai. Vis gi atstumas tarp ju buvo didokas. Zinoma, Curtis bande nukreipt tema, isblaskyt mintis apie paskutini incidenta.

Stella, išgirdusi vyro žodžius, sustojo ir alkūne atsirėmė į vieno pastato sieną. Ji jau beveik buvo išėjusi į gatvę, bet akligatvyje dėl aukštų pastatų buvo pakankamai tamsu, nors diena buvo graži. Chassagne laisva ranka patrynė kaktą ir akis, galvodama, ką dabar derėtų atsakyti ir netrukus atsigręžė į vyrą.
- Niekada apie tai nepasakojai, - pakankamai tyliai atsakė, blausiai šyptelėdama. Ranka Frost siekė lazdelės, mat niekada toje gavėje nesirodydavo be MU marškinėlių. Tokia tradicja. Tuo labiau, kad šiandien, bent jau kaip nujautė pati E, čia turėjo susirinkti fanai, vs dar tikintys pergalėmis, šitaip parodydami savo palaikymą.

Gareth'as gūžtelėjo pečiais ir šyptelėjo.
- Nemaniau, kad buvo verta. Ir dadabr nemanau, iš tikrųjų, bet..- neiškart užbaigė mintį.- Bet koks galų gale skirtumas,- sukikeno pagaliau pasivijęs Stellą.- Einam?- dar paklausė.

- Verta. Gausi daugiau man apie tai papasakot, - šyptelėjusi atsakė Sangrija ir mstelėjo lazdele, as the result matom ją apsirengusią kaip anąkart.
- Einam, einam, - sukikeno, nužvelgusi save ir pasisukusi į gatvę ir pamačiuji Raudonųjų Velnių armiją, šypsodamasi sušnabždėjo kažką panašaus į "We all follow Man United".

Curtis nusekė iš paskos, kikendamas ir jausdamasis kiek nejaukiai, jog pats ne itin nusiteikęs United nuotaikomis, bet iš esmės jam to ir nereikėjo. Kadangi buvo pasiruošęs visam šitam reikalui, nusigavo prie Stellos prasibraudamas pro keletą žmonių ir įsikabino į jos ranką. Sutikęs žvilgsnį, nusišypsojo. Juk vos prieš keletą minučių jie oficialiai tapo sutuoktiniais, kaip galima būtų dabar žiūrint į mylimąją nesišypsot?

Po vyro žvilgsnio, VV tiesiog šyptelėjo ir pasuko galvą į gatvėje vykstantį veiksmą. Negalima buvo pasakyti, kad Gareth draugija jos nedžiugino. Bet tiesa, po kurio laiko jų visų ėjimo buvo sustota ir priminta Busby Babes istorija, per kurią Ella, kaip visada, šiek tiek apsiašarojo. Netrukus, kaip ir visi kiti, abiem rankomis iškėlė raudoną šaliką, prieš tai, žinoma, paleisdama Curtis ranką.

Gal ir atrode, kad is dalies Curtis buvo abejingas visam sitam United reikalui, taciau taip nebuvo. Greiciau jau viskas del to, kad diena nebuvo is eiliniu ir Gareth'as vis dar buvo issiblaskes. Stebedamas visa reikala, karts nuo karto dirsteledavo i Chassagne.

Po tylos minutės, Curtis nuleido šaliką ir kelis kartus paplojo delnais, kaip ir dauguma čia susirinkusiųjų. Po dar kelių simbolinių procesijų, kai jau pradėta skirstytis ji atsigręžė į G.
- Ką veiksim dabar? - paklausė dar kiek paraudosiomis, bet jau sausomis akimis žiūrėdama į jį Stella.

Gareth'as susimaste ko dabar jam/jiems reiketu.
- Manau galetume,- pradejo kiek prikimusiu balsu, todel turejo kostelet. - Galetume susirast koki nebloga bara, atsvest, tada griztume namo, susipakuojam daiktus ir ryt keliaujam i Islandija,- sypsodamasis pasiule, kadangi geresniu ideju siuo metu nebuvo.

„Ir dar tau reikės užlėkti į darbą dėl mano keliavimo oru pažeidimo” - mintyse užbaigė Chassagne ir netrukus linktelėjo galva.
- Taip, kažkur čia netoliese turėtų būti neblogas baras, jei jo per tuos metus neuždarė, - sumurmėjo veikiau sau, o ne Curtis'ui, jau pagalvojusi, kad šis į artimiausią, sau šioje gatvėje esantį barą MU fanams tikrai nenorėsiantis.

- Zinau nebloga vieta. Einam,- sukikeno Gareth'as pagaliau imdamasis iniciatyvos, patenkintas issivede Stella, braudamasis per dar ne visai issiskirsciusius zmones.