Ames kartu su Brendon pasirodė savo naujame name. Net nepasivarginusi apsidairyti, moteris įėjo į vidų, paskui save atsitempdama milžinišką juodą lagaminą. Pastačiusi jį kažkur prie įėjimo, Amy pagaliau pakėlė akis nuo žemės ir nužvelgė milžinišką svetainę ir koridorių. Ji būtų mielai pasilikusi LA, kur planavo gyventi dar bent metus, tačiau Brendon buvo toks atkaklus, kad Lynn neliko nieko kito, kaip tik persikelti į Londoną.
Nusprendusi, kad vistiek nieko jau nebepakeis ir į senuosius namus grįžt nebegalės, Ames pasiruošė apsimesti, kad nauja gyvenamoji vieta jai velniškai patinka ir nusišypsojo Urie, kuris kaip tik įėjo per duris.

Paskui Amy, visas švytintis, su plačia šypsena, besižvalgydamas ir aiškiai besidžiaugdamas atsivelka Brendon. Vaikinas padeda porą lagaminų, temptų su savimi ir prieina prie Lee. Urie pilnai supranta, kad Amy nėra patenkinta tokiu jo sprendimu. Bent jau ne tokia laiminga, kaip Brendon ar kaip jis tikėjosi, kad Lee bus. Brendon sudeda rankas ant merginos pečių ir įsižiūri jai į akis.
- Pamatysi, viskas bus tobula, - su šypsena labai užtikrintai ištaria.

Kreivai šyptelėjusi, Ames linktelėjo ir atsitraukė nuo Brendon. Nebuvo tikra dėl savo vaidybinių sugebėjimų, todėl nusprendė, kad geriausia bus tiesiog patylėti. Kadangi ne taip kaip Brendon, ji nebuvo mačiusi namo vidaus, moteris nuėjo apsidairyti po naują gyvenamąją vietą.
Po maždaug dešimt minučių trukusio turo, Ames grįžo į koridorių, kuriame vis dar stovėjo Urie ir krenkštelėjo:
-Um.. čia labai gražu. Studija pakankamai didelė. Ir dėl to tau tik geriau, nes ji didesnė už mano senąją ir būtent dėl to aš neburbėsiu, kad mane čia atsitempei,-tyliai sukikenusi moteris timptelėjo laisvų, juodai baltai dryžuotų marškinėlių rankoves žemyn ir vėl apsidairė svarstydama, ką norėtų nuveikti.

Amy pasišalinus, Brendon kelias akimirkas žvalgosi aplink, mąstydamas ką turėtų nuveikti. Jokių planų nebuvo. Į Londoną Urie taip veržėsi tam, kad galėtų nuvesti Amy pas vieną pažįstamą psichologą. Kitais nepasitikėjo. Bet Brendon nepamąstė apie tai, kad čia jis neturės ką veikti. Panic tikrai nėra pati mylimiausia grupė UK, o kur dar faktas, kad vaikinai liko LA. Gal kada prisidės. Arba Urie grįš.
Brendon nežino ką veikti, todėl nupyzdina į darbo kambarį. Prieš tai pasiėmęs lagaminą. Mažiausią, kuriame sutalpinti visi darbui reikalingi dalykai. Popieriai, sutartys, koncertų grafikas, įrašų studijos, arenų numeriai, vis dėlto vadybininko grupėje nėra, visus koncertus užsakinėja ir tvarko pats Urie.
Nuėjęs į minėtąją patalpą, Brendon ima dėlioti daiktus, tvarkytis. Amy įėjus, vaikinas darbo nenutraukia, tik trumpai žvilgteli į Lee, nusišypsodamas. Kelias akimirkas Boyd patyli.
- Ką norėtum šiandien nuveikti? - kilsteli antakius, vis dar susikoncentravęs į popierių ir smulkmenų dėliojimą.

Apsidairiusi Brendon darbo kambaryje, Amy nuėjo prie vienos iš knygų lentynų ir smalsiai ją apžiūrėjo. Nieko įdomaus nepamačiusi moteris vėl pasisuko į Urie ir krenkštelėjusi priėjo prie jo darbo stalo. Atsisėdusi ant didelės sukamos kėdės, Ames joje kelis kartus apsisuko, kol galiausiai šyptelėjo Brendon ir krenkštelėjo:
-Žinai, galėtume pasikalbėti. Pavyzdžiui.. apie tai, kodėl tau taip labai norėjosi mane atsitempti į Londoną. Ką tu čia taip norėjai nuveikti?-kiek prisimerkusi, Lynn visiškai sutabdė kėdę, kuri vis dar šiek tiek sukosi ir susikėlė koją ant kojos.

Sulaukęs klausimo, Brendon kelias akimirkas apsimeta, kad jo negirdi, labai įnirtingai mąstydamas ir tuo pačiu sklaidydamas popierius. Galiausiai vaikinas pakelia akis į Lee pasiruošęs sutrinti kokią nesąmonę, bet tiesiog negali jai meluoti.
- Tai šiaip. Gal einam į barą kokį? - staigiai bando nukreipti temą, nekaltai nusišypsodamas.

Amy žinojo, kad taip nutiks. Kad Brendon bandys nukreipti kalbą arba apskritai apsimes, kad jos negirdėjo. Tačiau Ames neketino taip lengvai pasiduoti ir atsidususi pakilo nuo kėdės. Persėdusi Urie ant kelių, Lee abi rankas padėjo ant kelias dienas neskustų Brendon skruostų ir pažvelgė jam į akis:
-Nagi, Brendon, tiesiog pasakyk. Kas čia yra, ko nėra Los Andžele? Kodėl tau taip reikėjo, kad čia atsidurtume?

Amy pakeitus sėdėjimo vietą, Brendon tik prikanda lūpą, apsikabindamas merginą per liemenį. Vaikinas vengia akių kontakto iki paskutinės akimirkos.
- Tau reikia pagalbos. Čia pažįstu labai gerą psichologą. Vaikystėje jis man labai padėjo, - be jokių išvedžiojimų, tiesiai šviesiai išrėžia, pakeldamas galvą į Amy.

Išgirdusi tikrąją priežastį, dėl kurios Brendon ją atsitempė į Londoną, Ames papurtė galvą, negalėdama tuo patikėti ir atsistojo. Ranka nervingai perbraukusi per juodus plaukus Lee pažvelgė į mylimąjį ir atsidususi tyliai ištarė:
-Man to nereikia, Brendon, nereikia.. Aš susitvarkau pati, visada susitvarkydavau. O dabar turiu tave ir.. Man nereikia atsisėsti pas kažką ant sofos ir išsipasakoti, nes turiu žmones, kurie mane išklauso per mano dainas. Fanus. Ir šiaip.. aš netikiu, kad kažkoks "specialistas" galėtų man padėti.

Amy atsistojus, Brendon tiesiog nuseka ją žvilgsniu, o jo veido išraiškoje tiesiog galima įskaityti visą susirūpinimą dėl merginos.
- Amy, prašau, dėl manęs. Jis tikrai geras. Man padėjo, gal bent kiek padės ir tau... - jau beviltišku balsu prašo. - Blogiau tikrai nebus.

Amy galiausiai atsiduso ir negalėdama patikėti tuo, ką ketino pasakyti, papurtė galvą:
-Gerai, dėl tavęs. Nueisiu vieną kartą. Ir jeigu man pasirodys, kad jis kvailas, arba tiesiog nuspręsiu, kad jis man padėti negali, tu apie jį daugiau nekalbėsi, gerai?-viltingai pažvelgusi į mylimąjį moteris atsiduso ir mostelėjo ranka,-Vesk mane pas jį, greičiau pradėsim, greičiau baigsim.

Išgavęs Amy sutikimą, Brendon nusišypso, linktelėjimu pademonstruodamas, kad prieš Lee sąlygas tikrai nėra nieko prieš.
- O gal rytoj?.. - nedrąsiai nutęsia, pasisukinėdamas ant kėdės. - Pameni ką man žadėjai?.. - gudriai prisimerkia, išsišiepdamas.

Išgirdusi Brendon priminimą, Ames kreivai šyptelėjo. Kaip galėjo pamiršti? Ryte, kartu su įteikiama gimtadienio dovana Amy pažadėjo, kad padarys Brendon masažą. Na, galiu pasakyti tik tiek, kad pianisčių pirštai labai miklūs.
Tyliai sukikenusi moteris pasistengė iš galvos išmesti psichiatrą ir faktą, kad mylimasis mano, kad ji tokia žiauriai fucked up, kad nesusitvarko pati. Paėmusi vyrą už rankos Ames nusišypsojo ir nusivedė jį į antrą aukštą, kur buvo įrengtas jų miegamasis.

Brendon išsišiepęs seka Amy. Geras tas jo gimtadienis, naujas namas, o dar tokia ypatinga dovanėlė. Kuri savaime aišku, kad gali užsibaigti ne tik ramiu poguliu. Visas toks laimingas, jau miegajame, Urie nusimeta marškinėlius ir griūva paradine puse žemyn ant lovos, galvą padeda ant rankų ir užsimerkia, laukdamas malonumo.

Kol Brendon bando įsitaisyti patogiai, Amy suruošia romantišką aplinką. Nu žinot, nukirstos kūdikių galvos, kraujas ant sienų.. Ne, ne, juokauju. Motera uždega keletą žvakių, (kur čia matyta, kad masažas būtų daromas degant lempom?) ir įsitaiso patogiai, ketindama padovanoti Brendon vieną iš šiandieninių dovanų.
Iš kažkur gavusi velniškai skaniai kvepiančio masažui skirto aliejaus, Amy jo šiek tiek užpila sau ant rankų ir sudeda rankas mylimajam ant nugaros, pradėdama masažą.

Brendon pradeda murkti. Kaip koks katinas. Taip meiliai meiliai, nežymiai pasimuistydamas.
- O tu tikrai tai sugebi, - dusliai sukikena.

Tyliai sukikenusi Ames pasilenkė ir švelniai lūpomis prisilietė prie Brendon kaklo. Kiek atsitraukusi, toliau jį masažavo, retkarčiais padarydama ką nors šiek tiek šiurkštesnio. Dar po kiek laiko, kai masažas jau buvo baigtas, Amy vėl pasilenkė ir kiek pasukusi mylimojo galvą, švelniai jį pabučiavo.

Turbūt nei nereikia aiškinti, kad masažas toks dalykas, kai sunku susivaldyti. Apsiribokim žodžiais, kad kraujotaka kartais pagreitėja. Ir į galą jau visai sunkiai save kontroliavęs iš to malonumo, Brendon, vos tik gavęs progą apsiverčia ir prispaudžia Amy po savimi. Nelaukęs nieko, įsisiurbia jai į lūpas, plėšdamas drabužius nuo merginos.

Kai beveik visi Amy drabužiai jau buvo pašalinti, moteris taip pat pasirūpino tuo, kas vis dar buvo ant Brendon kūno - kelnėmis. Greit jas numetusi kažkur ant žemės ir per daug nesirūpindama faktu, kad visi jos drabužiai nepataisomai suplėšyti, moteris apsiverčia taip, kad Brendon būtų apačioje. Kiek pasilenkusi ji rankomis nuslysta jo krūtine žemyn ir kreivai nusišypsojusi kiek pasilenkia. O tada cenzūra.

Jau ten visai po visko, Brendon apsikabina šalia atsigulusią Amy.
- Tu geriausias dalykas nutikęs mano gyvenime, - giliai kvėpuodamas sušnabžda.

-Tikiuosi kad tą sakai ne dėl to, ką prieš kelias akimirkas padariau,-tyliai sukikenusi Amy padėjo galvą ant pagalvės ir kiek pasukusi galvą pažvelgė į šalia gulintį Brendon. Kreivai šyptelėjusi moteris prisilinko kiek arčiau ir giliai kvėpuodama užmerkė akis.

Brendon net nejaučia būtinybės atsakyti į klausimą, todėl tik tyliai sukikena, šiek tiek pasiversdamas į Amy pusę. Urie patogiau apsikabina Lynn ir kadangi nebelabai turi jėgų ką nors veikti, tiesiog ką žinau, sminga.

Maždaug po penkių minučių, Amy taip pat užmiega, prieš tai, žinoma, labai patogiai įsitaisiusi - padėjusi galvą mylimajam ant krūtinės. Ryte, apie dešimtą valandą, Ames pajaučia, kad į akis spigina saulė ir susiraukia. Mintyse pasižymėjusi, kad jiem verkiant reikia įsigyti užuolaidas, Lee suinkščia ir vėl užsimerkusi veidą priglaudžia kažkur Brendon prie kaklo, bandydama dar kažkiek numigti, pasislėpus nuo saulės spindulių.

Brendon miega kaip užmuštas, visą laiką nepaleisdamas Amy. Maždaug panašiu metu, kai Lee atsibunda, akis praplėšia ir Urie. Atsimerkia vos vos, ir iš kart užsimerkia, nusukdamas galvą nuo erzinančių saulės spindulių. Boydas nusižiovauja, dar pabando užmigti, bet pajutęs, kad to padaryti nebepavyks, pilnai atsimerkia ir įsižiūri į Lee, su blausia šypsenėle.