Theo kartu su Žaklina pasirodė jo name. Užrakinęs duris, vyras įėjo į vidų ir nusirengė švarką. Krenkštelėjęs užlipo laiptais aukštyn, prieš tai parodęs, kad moteris sektų paskui. Atsistojęs koridoriuje, Theo sumirksėjo, nes akys merkėsi ir krenkštelėjęs mostelėjo ranka:
-Ten svečių kambarys, o ten vonia. Lova bus paklota, gali naudotis dušu ir kitais.. patogumais. Tik.. prašau, nieko nesugadink, gerai?-atsidusęs Theo ranka patrynė akis ir pažvelgė į Žakliną.

Jacqueline visą tą laiką tiesiog žvalgosi aplink, nežymiai išpūtusi akis, negalėdama atsistebėti prabanga, kurioje paskendęs Hutcho namas. Sustojusi šalia Theo, mergina pajaučia jam neįtikėtinai stiprų dėkingumą - retas kuris, kas kad suerzintas, vaikinas priimtų visiškai nepažįstamą merginą į tokią rezidenciją. Hutchui davus tik vieną prašymą, Chevalier tyliai ir labai mielai sukikena. Mergina šiek tiek palinksta į priekį, kad pamatytų jai skirto kambario vidų, o tada atsisuka į Theo.
- Galiu ką nors pagaminti. Jeigu turi produktų tavo virtuvėje gali įvykti tokia magija, kokios dar nesi matęs, - nusišypso, nežymiai kilstelėdama antakius.

Merginai sukikenus, Theo šyptelėjo ir atsirėmė į sieną. Krenkštelėjęs linktelėjo:
-Um.. jo, jeigu nori, virtuvėje yra daug produktų. Tai jeigu norėsi, gamink nors ir visą naktį,-tyliai sukikenęs, Hutchcraft atlaisvino kaklairaištį ir palinkėjęs labos nakties užsidarė miegamajame. Kaip jau ne kartą minėjau, buvo žiauriai nerealiai pavargęs, todėl tik nusirengė ir griuvo į lovą.

Gavusi labai Žakliną džiuginantį leidimą, mergina į jai skirtą kambarį įeina tik tam, kad ten paliktų rankinę. Lipdama į pirmą aukštą, kur dar įeinant užmatė virtuvę, Chevalier susiriša plaukus ir vos tik pasiekusi "kelionės" tikslą, pirmiausia nusiplauna rankas. Kramtydama lūpą, Jacqueline lėtai varsto spinteles, mintyse maišydama matomus produktus ir svarstydama, ką iš jų galėtų pagaminti. Galiausiai užmačiusi spageti pakelį, mergina gūžteli pečiais, pavarto juos rankose, įsitikindama, kad jie vis dar valgoma ir nieko nelaukusi, imasi gamybos proceso.

Kiek pailsėjęs, maždaug po septynių valandų Theo prabudo. Patrynęs akis ranka, vyras nusižiovavo ir apsivertė ant kito šono, kad galėtų pažvelgti į laikrodį stovintį ant spintelės. Nors vis dar jautėsi pavargęs, norėjo patikrinti ar Žaklina nieko nesugriovė, nesugadino ir nepadegė. Išlipęs iš lovos Theo nusižiovavo ir nuėjo į vonią, su kuria buvo sujungtas jo miegamasis. Greit nusiprausęs, susišukavęs, išsiplovęs dantis ir atlikęs kitas kasdienes procedūras Hutchcraft persirengė ir nusileido laiptais į apačią.

Ką per tas septynias valandas nuveikė Žaklina. Lengviau atsakyti būtų į klausimą ko ji nenuveikė. Jac kiek nusnūdo, ant virtuvės stalo, belaukdama kol spageti baigs virti. Baigusi, maistą įdėjo į šaldytuvą. Tada iškepė pyragaičių. Pasidarė kavos. Miegas neėmė. Tada užmaišė pyragą ir pakol šis kepė, išvirė dar spageti. Paskui pasidarė dar kavos. Miegas neėmė. Tada dar pridarė kelioliką karbonadų ir tuo metu, kai Žaklina jau ruošiasi dar vienam puodeliui kavos, Theo pagaliau teikiasi nusileisti. Chevalier užsikniaubusi stalą, plačiai atmerktomis akimis. Į virtuvę įėjus Hutchui, Žaklina staigiai pakyla, suklapsi blakstienomis ir nusišypso.
- Gal rasi ką nors ką mėgsti, - paskubomis ištaria, kukliai mostelėdama į krūvas maisto visoje virtuvėje.

Nužvelgęs virtuvę, kuri, reikia pripažinti, nors ir pilna maisto, buvo pakankamai tvarkinga, Theo sumirksėjo ir nusišypsojo:
-Lengviau būtų rast ko nemėgstu,-tyliai sukikenęs vyras priėjo arčiau ir apžiūrėjęs pyragėlius vieną iš jų pasiėmė tolesniam tyrinėjimui. Pasisukęs į Žakliną Theo atsiduso,-Tu visą naktį.. gaminai? Rimtai? Gal tu eik.. pamiegot?

Žaklina suneria rankas už nugaros ir įdėmiai stebi Theo, laukdama, pakol šis ims plėšytis, pykti ar panašiai. To nesulaukusi, mergina plačiai nusišypso, o atsakydama į klausimą, pirmiausia papurto galvą.
- Aš miegojau. Šiek tiek, - įnirtingai palinksi. - Ir išgėriau per daug kavos, kad tai pratęsčiau, - priduria, kimiai nusijuokdama.
- Kavos? - kilsteli antakius.

-Oo taip..-palinksėjęs vyras paėmė puodelį, iš kurio visada gera, ir vis dar kramsnodamas pyragėlį įsipila kavos. Pripildęs puoduką beveik iki kraštų, Theo godžiai siurbteli ir palaimingai atsidūsta. Nedaug žmogui trūko iki pilnos laimės, labai nedaug. Įsitaisęs prie stalo vyras vėl apsidairė ir prisiminęs krenkštelėjo,-Pabandysiu tau šiandien rast butą. Ką nors.. geresnio, bet nežinau, ar pavyks. Šiuo metu visi tik ir sprogdina savo namus,-tyliau pasakęs paskutinį sakinį Theo pavartė akis ir užbaigė pyragėlį.

Jacqueline stebi Theo labai jau įdėmiu, smalsiu ir tiriančiu žvilgsniu, rankas vis dar laikydama už nugaros. Merginos veide atsiranda šypsena, kai ši pastebi koks palengvėjimas atsiranda jo veide vos gurkštelėjus kavos. Aišku, Chevalier galėtų patylėti nu bet nebūtų jos vardas Žaklina tada.
- Seniai priklausomas? - pasidomi, nežymiai kilstelėdama antakius, šypsenos iš veido vis dar nepradangindama.
Theo išsakius dar vieną sakinį, Žaklinos veide atsiranda dar platesnė šypsena.
- Būtų gerai, jei pavyktų atrasti butą kuo grečiau, - jau rimtesne veido išraiška ištaria, lėtai linktelėdama. - Nenoriu būti našta, - priduria ir vos šypteli.

Išgirdęs jos klausimą, Theo ne iš karto supranta, ką Žaklina turi omeny. Nukreipęs žvilgsnį į puodelį vyras kreivai šypteli ir pagaliau supratęs nusišypso:
-Daugiau nei dešimt metų, manyčiau. Jeigu ne kava, visą dieną būčiau kaip daržovė,-tyliai sukikenęs vyras vėl gurkštelėjo vis dar karšto gėrimo ir numojo ranka,-Nesijaudink, jokia tu ne našta. Esu turėjęs daug blogesnių svečių,-nusijuokęs vyras pagriebė dar vieną pyragėlį ir jo atsikando.

- Malonu girdėti, - šiek tiek pakraipo galvą, labai plačiai nusišypsojusi.
- Gal galiu išpildyti dar kokį tavo norą? - iškelia antakius, prieš tai apsižvalgiusi. - Dar liko šiek tiek produktų, - paskubomis priduria, nenorėdama likti neteisingai suprasta.

Išgirdęs Žaklinos klausimą, Theo vos nepaspringo pyragėliu, kurį kaip tik valgė. Viską nuryjęs ir kiek pakosėjęs Theo tyliai sukikeno ir pabaigęs gerti kavą papurtė galvą:
-Nesivargink. Geriau eik pailsėt, gi turbūt net nemiegojai. O aš.. eisiu į darbą.

Žaklina kikendama stebi Theo reakciją, o galiausiai papurto galvą.
- Dieve, vos vargšo žmogaus nenužudžiau, - tyliai sumurma panosėje, vis dar kikendama.
- O tau į darbą būtina? - po trumpos pauzės pasidomi. - Labai nenorėčiau čia likti viena... -

-Nieko, paspringimas pyragėliu ne pati blogiausia mirtis, kurios galėčiau tikėtis. Gal net į laikraščius papulčiau,-nusijuokęs Theo įdėjo puodelį ir lėkštę į indaplovę ir atsiduso,-Taaip, deja. Bet pasistengsiu neužtrukti, darbo neturėtų būti per daug. Gi penktadienis,-sukikenęs Theo perbraukė ranka per plaukus ir nuo kėdės pasigriebė savo juodą Armani švarką.

Žaklina cakteli liežuviu, demonstratyviai perverčia akis, parodydama savo nepasitenkinimą, kad viskas vyksta ne taip, kaip ji nori, bet negi ims čia pambėti.
- Kada grįši? Paruošiu pietus. Ar vakarienę, - dar pasidomi, aiškiai jausdamasi labai jau skolinga.

-Žaklina, ramiai, aš pavalgysiu kur nors mieste. Tu.. atsipalaiduok, eik ką nors nuveikt.. O aš po kelių valandų grįšiu,-nusijuokęs Theo apsirengė švarką, pasigriebė nuo stalo dar vieną pyragėlį ir atsisveikinęs su Chevalier išėjo.

Mergina prikandusi lūpą žvilgsniu išlydi Theo. Pasigirdus uždaromomos durims, Žaklina atsidūsta, apsisukdama aplink savo ašį. Chevalier nužingsniuoja į kitą kambarį, kur pasirodo yra telikas. Ir DVD. Atsiklaupusi prie didelės Hutcho filmų kolekcijos, Žaklina su susidomėjimu ima ieškoti ko nors įdomaus.

Po Theo išėjimo praėjus geram pusvalandžiui, namo parsibeldžia Cynthia. Atrakinusi duris mergina įeina į nedidelį holą su laiptais, vedančiais į antrąjį aukštą. Nusirengusi paltą mergina sumurma kažką panašaus į „Pagaliau parsiradau“ ir tiesiu taikymu patraukia prie laiptų, kuriais užlipusi įeina į (tarkim) svetainę. Patalpoje pamačiusi Žakliną, Cyn primerkia akis ir nužvelgia nepažįstamąją.
- O kas tu tokia? - kilsteli vieną antakį, nė nepagalvojusi jog tai, galbūt, tik Theo draugė ir nieko daugiau. Na bet ko daugiau iš Cynthios galima tikėtis... Ypač žinant jos būdą.