(...)

Iš šventės pasiplovęs Frederik gan ilgai plaikstosi po Hogvartsą, ieškodamas laiptų, nuvesiančių jį į požemius. Kaip tikras vyras, Stalkeris niekaip neprisiverčia pasiklausti krypties, todėl praeina mažiausiai pusvalandis, pakol Fredka pagaliau pradeda leistis žemyn. Apšvietimas keičiasi ir apačioje, jau žengdamas nuo paskutinio laipto, Stalkis atsiduria tamsoje, kurią skrodžia tik keleto deglų skleidžiama šviesa. Tiesa, būtina paminėti ir temperatūros pokyčius - vaikinas jau trina delnus ir stengiasi ignoruoti kvėpuojant susidarančius garus. Fredka, gerai ištyrinėjęs vietą, atsuka nugarą į sieną, pasiruošęs į ją atsiremti, kai yra prie jos pritėškiamas stambios, atrodo iš niekur atsiradusios, vyriškos figūros. Tos pačios būtybės rankos atsiranda ant Stalkerio kaklo, tačiau vaikinas ne toks kvailas - sulenkęs koją ties keliu, suvaro ją į nepažįstamojo pilvą ir nustumia jį nuo savęs. Gaudydamas orą, vaikinas susiima už gerklės ir dabar jau ramiai atsiremia į sieną. Pasigirsta tylus kikenimas, sklindantis nuo užpuoliko pusės.
- O jau norėjau kritikuoti tavo refleksus, - storu ir žemu balsu ištaria vos ne pusmilžinis, atsitiesdamas ir prižingsniuodamas prie Stalkio. - Maaarkai, šimtas metų, - išsišiepia vyras, į savo glėbį įtraukdamas hilerį ir jį stipriai pamaigydamas. Frederiko veide neatsišviečia labai jau švelnūs jausmai rubuilio pusėn, ką jis parodo nustumdamas vyrą nuo savęs.
- O, Alexai, - ne itin entuziastingu balsu sumurma Stalkis, pridėdamas nelabai jau malonų vyptelėjimą. - Galėtum sugalvoti ką nors naujo, daraisi nuspėjamas, - tingiai išdėsto, itin ramia veido išraiška, be jokio įprasto britiško akcento.
Tas pats vyras, kuris paaiškėja, yra Alexas, į tokią Fredžio pastabą atsako tik blausiu šyptelėjimu.
- Sakė svarbus reikalas. Galim greičiau? Vėluoju, - jau labiau Stalkeriškai, švelnesniu balsu prabyla Fredis, susikišdamas rankas į švarko kišenes.
- Į tą paauglišką pasisėdėjimą? - Alexo balse atsiranda lengvai iššifruojama pašaipa. Fredis nieko neatsako, net nepakeičia veido išraiškos, tiesiog žiūri į sunkiai įžiūrimas kolegos akis, jau nujausdamas apie ką bus kalba. - Būtent apie tai ir norėčiau pasikalbėti, - draugiškumas dingsta. Alex žengia žingsnį arčiau Fredžio, šis vos spėja atspirti refleksui žengti atgal. - Kokį šūdą tu čia išdarinėji? - vyras vos ne spjaute išspjauna kiekvieną žodį, kiek pakeldamas toną, vis mažindamas atstumą link Stallerio.
- Atlieku savo darbą, - lediniu balsu ištaria Markas arba Fredis, labiau Markas. Stalkeris viduje ima keiktis, kad nepasiėmė savo pistoleto, kuriuo dabar tikrai galėtų pasišvaistyti. Pirštai kišenėje jau apčiuopia lazdelę.
- Darbą? - šiurpokai nusijuokia vyras, iškeldamas antakius. - Misijos aprašymas, - įsakmiu balsu, greit ištaria Merringtonas.
- Integruotis į asmens gyvenimą, jį sekti, šnipinėti, rinkti informaciją, ją kaip įmanoma greičiau perduoti vadovybei, - mintinai iškaltas eilutes padeklamuoja Weber, jokiu kūno ar balso krustelėjimu neparodydamas, kad tokia situacija jam labai ne prie širdies.
- Ar kurioje nors aprašymo dalyje yra žodžiai apie VEDYBAS ir NAMŲ PIRKIMĄ??? - Alex kalba ramiai, tačiau sakinio gale tono nebesuvaldo.
- Yra žodžiai integruotis į gyvenimą, o pagal aplinkybes tai turėjo įvykti, - visiškai nepasimetęs atšauna Markas. Atrodo Alex ignoruoja jo žodžius.
- O kaip dėl informacijos rinkimo? - pakreipia galvą vyras.
- Kas savaitę siunčiu ataskaitas.
- Tu bled žinai ką reiškia žodis ŠNIPINĖTI?! - paskutinis žodis yra išrėkiamas į Stalkerio veidą.
- Tfuj bled, asile, nesispjaudyk tu, - Markas žengia gan didelį žingsnį atgal, nuo veido demonstratyviai nubraukdamas Alexo seiles sau nuo veido, nutaisydamas kuo labiau sutąsytą veido išraišką. Weberis žino, kad čia gali būti jo paskutiniai veiksmai gyvenime, bet tai... Alex toliau jį ignoruoja.
- Tau ką, negėda nuo Alicios? Lakstai paskui tą Jager kaip koks spanielis...
- Manau ji puikiai supranta ką reiškia darbas. Patys nurodėt, koks Frederik Staller turėtų būti, aš tik vykdau nurodymus, - ramiai ištaria Stal...ai bbž Weberis.
- Turiu tau puikią naujieną. STALLERIO NEBĖRA, - itin pabrėžia paskutinius žodžius, - Ir tuoj nebebus Jager, - Alex tai ištaria ramiai, į veidą grįžta plati šypsena. Vyras išsitraukia pistoletą, Fredis labai greit išsitraukia lazdelę, kas sukelia kolegos juoką. - Tavęs nežudysiu, bent jau tuo atveju, jei užbaigsi misiją, - šypteli paimdamas pistoletą už vamzdžio, o rankeną ištiesdamas pačiam Markui. Vaikinas galvoje apmeta daug planų. Greit. Visas galimybes. Atrodo paprasčiausias dalykas būtų dabar tiesiog nužudyti Alexą, bet tada čia atsirastų gauja iki dantų ginkluotų žmonių, su kuriais Stalleris nebesusitvarkytų. Fredis meta pagiežos pilną žvilgsnį ir pagaliau paima pistoletą į rankas.
- Turi dvi dienas, - vėl atšiauriu balsu prabyla Alex ir dar kelias akimirkas išlaikęs akių kontaktą su Marku, lėtai apsisuka ir lyg gundydamas Stalkerį pasiųsti jam į nugarą avadą, lėtai nužingsniuoja, palydimas itin pikto Weberio žvilgsnio. Markas. Fredis. Weberis. Stalkeris. Atsišlieja į sieną, kelis kart padaužo pakaušį, giliai įkvepia, o tada, priėjęs prie artimiausio deglo, pradeda apžiūrinėti gautą ginklą, kuris tikrai nėra tik paprastas pistoletas. Stalkis žino tik tiek. Pavartęs gautą žudymo įrankį, skirtą sužadėtinei pakasti, vaikinas kiek kilsteli marškinėlius, patalpina pistoletą už džinsų, o jau tada, kiek apsitvarkęs, ramiai išeina iš rūsio.

(( Net neklauskit. Net neskaitykit, abejoju ar kas nors tai padarė aplamai :DDD Žinau belekaip banalu ir nuvalkiota, bet man šitas reikalingas, kad Fredis bent jau man pačiai mielas būtų. :DD ))

((žinok perskaičiau!!!!:DDDDDDDDD))

(( sunku patikėt :DDDDD ))

[[ AŠ PERSKAIČIAU... Kai Tu man pasakei................. *spokso į Smith'o avą ir parašą*.................................................... kad reikia perskaityti. ^^ ]]