Pasigirsta tylus pokštelėjimas. Tamsoje išnyra aukštas siluetas, kaip jau buvo galima nuspėti priklausantis Jageriui. Jis pakelia galvą ir lėtai žvilgsniu apmeta aplinką.
Vyras nepasikeitęs. Atrodo per daug nepasikeitęs. Veide dar mažiau žmogiškumo. Kūnas galingesnis. Akys tuštesnės. Atrodo dar juodesnės.
Christian, iki tol visiškai nejudėjęs, pagaliau ištraukia ranką iš juodo medvilninio palto kišenės ir įsmeigia žvilgsnį į ant riešo besipuikuojantį auksinį laikrodį. Šūdas, vėluoja. Giliau įkvėpęs, vyras vėl grįžta į pradinę poziciją ir užverčia galvą, leisdamas sau pasigrožėti niūra tvirtove, Azkabano kalėjimu. Vidun veržiasi ne patys maloniausi prisiminimai.
Pagaliau iš pilies išlenda dar vienas šešėlis. Jageris visas įsitempia, tikėdamasis, kad viskas pagal planą ir tai ne jokia pasala. Pirštai instinktyviai sugniaužia lazdelę, esančią kišenėje.
- Seniai lauki?
Viskas gerai. Chriso lūpas palieka labai nežymus palengvėjimo atodūsis. Savas. Pirštai vis dar spaudžia lazdelę.
- Ne, - trumpai burbteli Jageris, sumažindamas atstumą iki paslaptingojo vyro.
- Dėkui, kad suorganizavai visą tą.... na pats supranti. Žinai, dar diena ir aš būčiau pavirtęs daržove, tie psichai... jie išsiurbia viską. Net juoktis neb...
- Ar panašu, kad man tai rūpi? - nusprendęs, kad reikia iš kart eit prie reikalo, staigiai nutraukia "draugą".
- Ai jo, nu gi pardon. Kas tau iš vis. Savas aš gi, savas, - lyg niekur nieko sukikena vyriškis, tiesdamas ranką į Christian petį, aiškiai su tikslu paplekšnoti.
- Neliesk manęs savo purvinom rankom, - pasišlykštėjęs ir šiek tiek pakėlęs balsą ištaria Jageris, nustumdamas žmogaus, pavadinkim jį Jamesu, ranką nuo savęs. Bene tą pačią akimirką Chris išsitraukia lazdelę, kurią nutaiko tiesiai į James krūtinę.
- Kas dabar MV vadas? - vėl pamiršęs visas emocijas, lediniu balsu paklausia.
- Ką žinau viskas ten dabar labai painu... MV nėr nieko, kažkas ten vyksta... - staigiai atpila Jamesas.
Chrisas kelias akimirkas žiūri į vyrą, nežymiai prikąsdamas lūpą. Galvoje verda daug minčių. Gerokai per daug. Jis nori valdžios. Jis nori kraujo. Garbės. Ir dabar net nežino su kuo turės dėl to kovoti.
Vyras nuleidžia lazdelę, draugiškai nusišypsodamas.
- Galvojau jau rimtai pavažiavo tau... - pradeda nusijuokdamas Jamesas.
Šypsena iš Christian veido dingsta akimirksniu ir lazdelė šį kart pakyla tik lemtingam mostui, palydimam Avada Kedavra. Jameso kūnas susmunka prie Jagerio kojų. Vyras dar meta pašaipų žvilgsnį į lavoną ir žengia kelis žingsnius į tamsą, kurioje dingsta.

(( Oi bus sunku grįžti :D ))

[[ Pačiu laiku, kai bus ką gadinti Fi gyvenime, nes viskas beveik pas ją susitvarkę į normaliąją pusę. Oiiiiiiiiiiiiii bus linksma xDDDDDDDDDD ]]